Uždaryti
Rizikos kapitalo fondai taip pat drąsina būtent šiuo metu realizuoti idėjas: 1,55 mlrd. eurų – tiek laisvo kapitalo (dry powder) šiuo metu yra Baltijos šalyse, rodo Baltijos šalių privataus ir rizikos kapitalo rinkos ataskaita. Iš viso startuoliai pernai pritraukė per 426 mln. eurų – iš jų net 340 mln. eurų sudaro didžiausios Europoje internetinės naudotų drabužių prekybos platformos – pirmojo Lietuvos „vienaragio“ „Vinted“ – antrinis akcijų pardavimas. Tai didžiausia investicija Baltijos šalių startuolių ekosistemoje šiemet ir visoje istorijoje Lietuvoje.
„Unicorns Lithuania“ vadovė prognozuoja, kad šiemet naujienų startuolių sektoriuje pažerti turėtų ne tik jau gerai žinomi vardai, bet ir ekosistemos naujokai – įtaką tam daro sparčiai vystomos dirbtinio intelekto (DI) technologijos. Ji mini kelis sėkmės pavyzdžius – startuolius, kurie pritraukė reikšmingas investicijas, planuoja plėtrą – iš jų galima laukti naujienų šiemet.
„nexos.ai“ – Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas, verslo akceleratoriaus „Tesonet“ ir kibernetinio saugumo vienaragio „Nord Security“ įkūrėjai, ką tik startavo su DI projektu, skirtu efektyviau taikyti, valdyti ir optimizuoti įmonių naudojamus DI modelius ir sprendimus. Praėjusių metų pabaigoje įkurta bendrovė iškart pritraukė 8 mln. USD investiciją. Tarp pirmųjų „Nexos.ai“ investuotojų yra rizikos kapitalo fondų valdytoja „Index Ventures“, rizikos kapitalo fondai „Creandum“ ir „Dig Ventures“. Produktas rinką turėtų pasiekti 2025 m. pirmąjį ketvirtį.
„Ovoko“ – el. automobilių dalių prekybos platformą, sandėlio valdymo sistemą ir transportavimo sprendimus vystantis startuolis 2024 m. pritraukė 20 mln. Eur investiciją iš rizikos kapitalo fondo „Smash Capital“. Šiuo metu daugiau nei 80 proc. bendrovės pardavimų jau vyksta už Lietuvos ribų, nauja investicija leis įmonei toliau sparčiai augti ir vystyti turimus produktus. Bendrovė toliau intensyviai planuoja augimą ir ieško kelių dešimčių darbuotojų įvairiose srityse, tarp jų – klientų aptarnavimo, IT specialistų, duomenų analitikų, verslo vystymo bei projektų vadovų.
„Cast AI“ – Lietuvoje įkurtai debesų kompiuterijos optimizavimo platformai „CAST AI“ vos 5-eri metai, tačiau atradę sėkmės receptą jie auga įspūdingu greičiu – 2023 m. pritraukė 55 mln. JAV dolerių investicijų, išaugo iki 200 darbuotojų ir vertę kuria šimtams įmonių visame pasaulyje. „Cast AI“ įkūrėjai sėkmingai verslus anksčiau yra pardavę „Google“ ir „Oracle“. Nors šio startuolio kūrėjai bei vadovybė verslą plėtoja iš Šiaurės Amerikos, pats produktas, verslui skirtas dirbtinio intelekto infrastruktūros inžinerijos robotas, vystomas Vilniuje, kur įkurtas „Cast AI“ inžinerijos centras.
„Turing College“ – „Course Report“ jau trečius metus iš eilės pripažino šią duomenų mokslo programą viena geriausių pasaulyje. Tuo tarpu „Sifted“ skyrė „Turing College“ pirmąją vietą greičiausiai augančių Europos švietimo technologijų startuolių sąraše ir 17-ą vietą bendroje reitingų lentelėje. „Turing College“ išaugo į tarptautinę mokymosi platformą su tūkstančiais studentų iš daugiau nei 20 skirtingų industrijų ir 72 šalių. Pernai gavę 2,5 mln. eurų dotaciją iš Europos inovacijų tarybos (EIC), laimėtas lėšas „Turing College“ skirs naujų DI sprendimų integravimui į mokymo programas.
„Walk15“ – kone kasmet apie vis naują investiciją pranešantis sveikatingumo technologijų startuolis „Walk15“ dalijosi, kad 2023 m. pab. pasiekė 15 mln. Eur įvertį. Naujausiais „Dealroom“ ataskaitos duomenimis, „Walk15“ pateko tarp sparčiausiai augančių startuolių Lietuvoje „Rising Star“ kategorijoje, o praėjusių metų pabaigoje – ir į „Deloitte Technology Fast 50 Central Europe 2023“ kaip sparčiai augantis tvarus startuolis, darantis poveikį verslui, visuomenei ir aplinkai.
„Pulsetto“ – klajoklio (vagus) nervo stimuliatoriaus, aktyvuojančio parasimpatinę nervų sistemą ir padedančio nusiraminti, kūrėjai pirmąjį prototipą sukūrė vos per 3 mėn. Nusprendę pasinaudoti visuomeninio finansavimo platforma, komanda planuotus per 400 tūkst. dolerių surinko per 2 d. – tai atvėrė kelią naujiems pardavimams ir pelningumui. Šiandien „Pulsetto“ jau naudoja daugiau nei 100 000 žmonių visame pasaulyje. Sandėlius jie turi 5 šalyse, 3 žemynuose, bet visi įrenginiai surenkami Lietuvoje – komandoje dirba 100+ žmonių. Šiemet „Pulsetto“ parodytas „Netflix“ dokumentikoje, juos rekomenduoja futbolininkas Cristiano Ronaldo.
„Caszyme“ – lietuvių startuolis, kurio siūlomi sprendimai padeda verslams rasti optimalius genų redagavimo technologijos pritaikymo būdus. 2024 m. „Caszyme“ pasirašė licencijavimo sutartį su „Integra Therapeutics“ – pažangių terapijų kūrėja, besispecializuojančia naujos kartos genų integracijos įrankiuose. Ši sutartis suteikia teisę naudoti „Caszyme“ sukurtus naujo tipo Cas12l baltymus, kuriant saugesnes ir efektyvesnes genų bei ląstelių terapijas. Tikimasi, kad per artimiausius 10–15 metų sėkmingas technologijos pritaikymas atneš „Caszyme“ iki 40 mln. eurų pajamų.
„CTO2B“ – startuolį, padedantį kompanijoms sumažinti išlaidas debesijai, formaliai dar prieš keletą metų įkūrė šalies fintech ir IT sektoriaus veteranai. 2024 m. pradžioje jie pritraukė 1 mln. Eur rizikos kapitalo investiciją ir sparčiai auga DI veržlumo metu. „CTO2B“ produktas yra skirtas debesijos infrastruktūros išlaidoms optimizuoti: jis inžinierių komandas atlaisvina nuo IT infrastruktūros valdymo funkcijų ir leidžia daugiau išteklių mesti į pagrindinių produkto funkcijų vykdymą.
„Gurtam“ – daiktų interneto (IoT) bei transporto priemonių parko valdymo programinės įrangos sprendimus kuriančios įmonės produktų portfelyje – GPS sekimo ir daiktų interneto platforma „Wialon“, telematikos ir daiktų interneto sistema „flespi“ bei GPS sekimo programėlių rinkinys „GPS-Trace“. Į Lietuvą persikėlę po 2020 m. įvykių Baltarusijoje po prezidento rinkimų, per 3 pirmuosius 2024 m. ketvirčius „Gurtam“ Lietuvos biudžetą papildė net 7 mln. eurų. Ateičiai jie kelia tikslą, kad metinis vieno darbuotojo uždirbamų pajamų vidurkis siektų per 200 tūkst. dolerių.
„Biomatter“ – fermentų inžinerijos įmonė pernai sėkmingai pritraukė 6,5 mln. eurų investiciją. Pradėję nuo idėjos, kad pasitelkiant dirbtinį intelektą galima sukurti naujus, gamtoje neegzistuojančius fermentus, jie atvėrė naujus kelius sintetinės biologijos tyrimams ir plėtrai visame pasaulyje. Šiandien vystoma „Intelligent Architecture™” platforma leidžia kurti visiškai unikalius fermentus, išvengiant natūralių fermentų turimus trūkumus, taip itin praplečiant jų taikymo galimybes.
