Nors ir pritaria pamatiniam reglamento tikslui, asociacija pabrėžia, kad dabartinis projektas, kuris numato interneto paslaugų teikėjus užtikrinti prieigą prie jų klientų privačių pranešimų turinio prieš juos užšifruojant – kelia dideles grėsmes. Žmogaus teisėms, technologijų plėtrai, visos Europos kibernetiniam saugumui ir yra nesuderinamas su demokratinėmis vertybėmis.
Reglamento siūlomi įpareigojimai leistų tikrinti kiekvieną nuotrauką ir žinutę, net ir nesant jokių įtarimų prieš konkretų asmenį. O tai būtų daroma pasitelkus automatines nustatymo technologijas, kurios, deja, ne visuomet yra patikimos: dažnai neteisingai interpretuoja žinučių turinį ir klaidingai kaip pavojingas identifikuoja įstatymų nepažeidžiančias nuotraukas.
Tai – ne tik asociacijos „Unicorns Lithuania“ pozicija. Daugiau nei trijų šimtų pasaulinio lygio mokslininkų pasirašytame atvirame kreipimesi į Europos Komisiją bei Parlamentą tokie metodai prilyginami laiško turinio filmavimui, prieš jį dedant į voką. Net jei vokas po to ir lieka nepaliestas, jo naudojimas nebetenka prasmės.
Tikėtina, jog naudojant minėtas automatinio nustatymo technologijas bus sukurtas itin didelis klaidingų pranešimų srautas, kuris apkraus teisėsaugą ir apsunkins efektyvų tikrųjų aukų bei pažeidėjų identifikavimą. Visa tai – tik dalis pasekmių, kurias gali lemti skubotas skanavimo priemonių įgyvendinimas.
Daug svarbiau tai, jog siūlomas projektas pažeidžia ištisinio šifravimo architektūrą ir atveria galimybes plataus masto kibernetinėms atakoms, valstybiniam ir pramoniniam sekimui. Toks masinis skenavimas sukurtų centralizuotus duomenų telkinius, kurie galėtų būti patrauklūs priešiškoms valstybėms ir kriminaliniams veikėjams. Be to, tokia piliečių sekimo schema, jei būtų priimta demokratinės valstybės, legitimizuotų autoritarinių režimų (pvz., rusijos, Irano) masinį sekimą.
Galiausiai, dabartinio siūlomo reglamento turinys savyje talpina daugybę teisinių rizikų. Iš anksto galima nuspėti reguliavimo nesuderinamumą su būtinumo ir proporcingumo principais, BDAR, ePrivatumo nuostatomis bei žurnalistų šaltinių apsauga.
Grįžtant prie reglamento tikslo – apsaugoti vaikus internete – technologijų ekspertai yra įsitikinę, kad dabartinis projektas nebūtų efektyvus prieš išmanius nusikaltėlius. Patyrę veikėjai pereis į nereguliuojamus įrankius, o aptartos spragos pažeidžiamais paliks paprastus vartotojus, žurnalistus bei aktyvistus.
Vis tik saugesnių, geresnio rizikos ir naudos santykio alternatyvų yra. Užuot investavus į masinio sekimo technologijas, asociacija siūlo problemas spręsti kitais būdais:
Asociacija ragina Lietuvos Vyriausybę, Vidaus Reikalų Ministeriją ir Lietuvos atstovus Europos Parlamente: