Uždaryti
„Pirmojoje „Facebook“ pozicijoje atsidūrė lietuvių kuriamas turinys“, „Peržiūrėjo virš trečdalio planetos“, „Per metus sulaukė 62 milijardų peržiūrų“ – tai tik kelios antraštės, pristatančios lietuvių kuriamą produktą. Maža to, „Bored Panda“ peržiūras puikiai monetizuoja – įmonės pajamos 2021 m. didėjo daugiau nei 40%, grynasis pelnas siekė 9 mln. eurų. Anot „Bored Panda“ įkūrėjo ir vadovo Tomo Banišausko, ne ką prastesni įmonei buvo ir 2022-ieji, o tarp ambicingų siekių – ir sukurti pasaulinio lygio intelektinę nuosavybę, ir vienaragio titulas.
„Jei galėčiau nukeliauti į praeitį ir duoti sau patarimą, sakyčiau: „Daryk ne tik 10 kartų geriau, bet ir 10 kartų daugiau nei konkurentai“, – sako jis, dalindamasis principais, padėjusiais sukurti sėkmingai jau 14-us metus itin konkurencingoje srityje veikiantį verslą.
– 2022-aisiais uždirbote didžiausias pajamas per visą savo veiklos istoriją. Koks laikas, tavo akimis, tai buvo? Kas šiam pasiekimui padarė daugiausiai įtakos?
– Sakyčiau, priminė amerikietiškus kalnelius. Metai prasidėjo įspūdingu pirmuoju ketvirčiu, vėliau – pauzė dėl ekonominės situacijos pasaulyje ir neblogas paskutinis ketvirtis. Galutiniam rezultatui daugiausiai įtakos turėjo tai, kad patekome į „Google Discovery“. Dabar kiekvienas, kurio telefone veikia „Android“ operacinė sistema, o tokių yra kone pusė pasaulio, itin paprastai gali pasiekti mūsų turinį. Pagaliau patekome šalia kitų medijų grandų.
– Kaip tu pats nežinantiems paaiškintum, kas šiandien yra „Bored Panda“? Pajamas gaunate iš reklamos platformose, kuriose publikuojamas jūsų kuriamas turinys, tiesa?
– Esame pramoginio turinio kūrėjai „ant steroidų“, kurie apjungia kūrybą su tokiais technologiniais sprendimais kaip A/B testavimas ir dirbtinis intelektas. Jei klaustų močiutė, sakyčiau, kad kuriame linksmus vaizdo įrašus ir straipsnius. Šiuo metu komandoje dirba daugiau nei 600 žmonių iš 42 šalių, daugiau nei pusė jų – Lietuvoje. Turime 6 vaizdo įrašų kūrimo studijas. Tinklalapis borepanda.com praėjusiais metais sulaukė 1,7 mlrd., kuriamas vaizdo turinys – 62 mlrd. peržiūrų. Neįtikėtina, bet tai reiškia, kad savo turiniu pasiekėme 1 iš 3-jų pasaulio gyventojų. Šalia straipsnių rodome reklamą, turinį monetizuoja ir platformos, per kurias jį platiname – „Facebook“, „YouTube“ ir „Snapchat“.
– Turinio kūrimo sektorius – itin konkurencingas, labai greitai besikeičiantis. Kokius didžiausios įtakos veiksnius šiuo metu tu išskirtum? Kokiais pokyčiais gyvenate?
– Šiuo metu mus labiausiai veikia du veiksniai. Pirma, augantis „TikTok“ populiarumas. Tai sudrebino ir iš esmės pakeitė socialinius tinklus, turinio platformas. Tokie rinkos senbuviai kaip „YouTube“ ir „Facebook“ buvo priversti pakeisti savo algoritmus ir stipriai prioritetizuoti trumpąjį vaizdo įrašų turinį. Tačiau yra viena problema – platformos pačios nežino, kaip tą turinį monetizuoti, nes trumpasis turinys uždirba tik dalelę to, ką uždirbtų ilgasis turinys. Galiausiai nukenčia turinio kūrėjai, kaip mes, kurie gyveno iš aptariamos reklamos pajamų. Antra, dirbtinio intelekto proveržis su „ChatGPT“, kuris kėsinasi sunaikinti pagrindinį „Google“ verslo modelį. Iki šiol, ieškodami informacijos internete, turėdavome peržiūrėti krūvą puslapių, o tarp jų ir reklamų – tai yra pagrindinės „Google“ pajamos. Dabar „ChatGPT“ vartotojui iškart duoda atsakymus ir nieko papildomai spausti nebereikia. Bandant kovoti su robotų kuriamu turiniu, keičiamas paieškos algoritmas ir, pavyzdžiui, mus tai ne visada paveikia teigiamai. Ilgainiui „Google“ turės patys suteikti vis tikslesnius atsakymus vartotojams, nenukreipdami jų į kitas svetaines, o turinio kūrėjai stengsis tai apriboti, kad neprarastų vartotojų. Mes patys dirbtinį intelektą pritaikome automatizuodami nuobodžiausius darbus. Eksperimentuojame ir su trumpesniu vaizdo turiniu – kuriame „YouTube Shorts“, „Facebook Reels“, tačiau kol kas tai labiau sekėjų pritraukimo priemonė nei geras pajamų šaltinis.
– „Bored Panda“ dabar – jau 13 metų. O kaip viskas prasidėjo? Žinau, kad niekuomet nesi dirbęs samdomo darbo. Ar tai reiškia, kad visada norėjai tapti verslininku?
– Nuo pat vaikystės mačiau, kaip tėtis nebijojo rizikuoti ir pradėti įvairias veiklas: vežtis prekes iš Turkijos, gaminti „audio magnetolas“, pardavinėti Gariūnuose. Ilgainiui susiformavo pasaulėžiūra, kad jei jau kažką verta daryti, tai tik „ant savęs“. Augome su broliu, kompiuteris namuose atsirado gana anksti, nuolat juo nepasidalindavome. Nuo mažens traukė skaitmeniniai menai – piešiau, animavau, kiek paaugęs kūriau tinklalapius, esu suprogramavęs net keletą žaidimų. Vėliau su draugais pradėjom kurti muzikinius vaizdo klipus, kas galiausiai virto pirmuoju versliuku – filmavome išleistuves, įmonių vakarėlius, krikštynas ir vestuves. Už vieną vestuvių filmą gaudavome ir 2 tūkst. litų, tad gerai užsidirbome. Po to kurį laiką fotografavau – internete patalpinęs 9 nuotraukas, uždirbau ~4000 Eur. Vieną iš mano darytų žmonos nuotraukų nupirko Mumbajaus reklamos agentūra ir panaudojo plaukų reklamai kažkur Indijoje.
Tačiau mane labai domino galimybė užsidirbti būtent internete. Kai Vilniaus universitete studijavau verslo vadybą, su draugu nusprendėme pradėti kurti internetinius projektus. Kadangi nežinojome, ką ir kaip daryti, kad pasisektų, nutarėme patys rašyti blogą ir rašyti apie kitų žmonių sėkmės istorijas. Žodžiu, nušauti du zuikius vienu šūviu – mokyti kitus ir mokytis patiems. Perskaičiau neįtikėtinai daug įvairių straipsnių ir e-knygų, bet geriausias mokytojas buvo praktika – vystėme savo puslapį ir žiūrėjome, kas veikia. Po metų darbo kartais jau uždirbdavome ir pietums universiteto valgykloje, man tai prilygo stebuklui. Tačiau draugas emigravo, o aš nutariau pradėti naują projektą „Bored Panda“.
– „Bored Panda“ idėją pradėjai 2009 m. Laikas tuomet buvo sudėtingas, konkurentų tikrai netrūko, o ir gana ilgai dirbai visiškai vienas. Kokia buvo tavo motyvacija?
– Visada turėjau stiprų vidinį norą kurti, ar tai būtų vaizdo ar internetiniai projektai, tačiau aplinkiniai ne visada rimtai į tai žiūrėjo, net yra pasakę, kad greičiausiai nieko iš to nebus. Tada aš pagalvojau, kad ir kiek tai užtruks laiko, aš įrodysiu, kad viskas įmanoma. Su grupioku vystydami anksčiau minėtą projektą, kartą įkėlėme įrašą, kuris surinko labai daug peržiūrų. Tai buvo straipsnis apie „Google“ biurus su daug nuotraukų. Čia būtent ir buvo tas „eureka“ momentas, kai supratau, kad reikia orientuotis į paveiksliukus, meną, įdomybes. Tuo metu vysčiau ir kitus internetinius projektus – rašiau apie sveikatingumą ir architektūrą. Visi projektai buvo pelningi, tačiau „Bored Panda“ iššovė labiausiai.
– Kaip manai, kokia „Bored Panda“ sėkmės paslaptis? Kaip tapti populiariu internete?
– Kai pradėjau, moto buvo daryti 10 kartų mažiau, bet 10 kartų geriau nei konkurentai. Koncentracija į labai aktualų turinį suveikė, jau 10-ąjį „Bored Panda“ mėnesį parodymai siekė 1 mln., uždirbau maždaug vidutinį atlyginimą tuomet Lietuvoje. Tokią taktiką pasirinkau ir dėl to, kad iš pradžių viską dariau vienas – nuo serverių priežiūros, straipsnių rašymo iki programavimo. Kitą proveržį lėmė sprendimas testuoti skirtingas antraštes, užsklandas. Apjungę kokybišką turinį ir testavimą, dar 2017 m. tapome nr. 1 svetaine visame „Facebook“, nors paskelbdavome vos 6 straipsnius per dieną, kai kiti juos leisdavo tūkstančiais.
– O kaip šį populiarumą išlaikyti? Ir dar sėkmingai monetizuoti?
– Verslo pradžioje buvome priklausomi nuo pajamų iš „Facebook“. Vėliau sąmoningai pradėjome kurti originalų vaizdo turinį, kurį skelbėme „YouTube“, diversifikavome pajamų srautus. Tai – vienas sprendimų. Tačiau, tiesą pasakius, baimėje, kad lankytojai gali tiesiog dingti, pasikeitus minimų kanalų specifikai ar politikai, gyvenome labai ilgai. Matėme, kad taip nutikdavo konkurentams. Vis dėlto neseniai dėl „Facebook“ klaidos didelė dalis vartotojų mėnesį nematė mūsų turinio. Streso buvo, tačiau kartu pasitikrinome, kad jau išgyventume ir be „Facebook“. Antra, tavo filosofija turi sutapti su platformų, kuriomis naudojiesi, filosofija. Mūsų atveju – tai prioritetas geram turiniui. Nebandyk pergudrauti algoritmų, nesivaikyk greito rezultato – padaryk geriausiai ir algoritmai patys tave skatins. Pavyzdžiui, kai supratau, kiek svarbus „Google“ algoritmams yra kanalo patikimumas, pradėjome daug dėmesio skirti atgalinėms nuorodoms (angl. backlinks). Jei tiesiog talpini gerą kitų kuriamą turinį, konkurentams nėra sunku jį kopijuoti be jokių autorysčių. Tuomet prasidėjo interviu era – ne tik skelbėme kūrėjų turinį, bet ir juos pakalbindavome, prašydavome ekspertų komentarų. Konkurentams tai atrodė papildomos išlaidos, tačiau ilgalaikė strategija pasiteisino. Mus pradėjo cituoti, augo mūsų kanalo patikimumas, tą įvertino ir platformos, pačios jį prioritetizuodamos.
– Man asmeniškai didelis atradimas buvo tai, kad, nors dirbate kūrybiškoje srityje, itin daug dėmesio skiriate skaičiams. Ką galite, tą matuojate, testuojate, rezultatus nuolat analizuojate ir bendrai esate būtent į rezultatą orientuota (angl. performance-driven) organizacija. Kurti tokį modelį buvo sąmoningas sprendimas ar padiktuotas rinkos?
– Perėjome 3 turinio kūrimo stadijas. Kai dirbau vienas, rėmiausi nuojauta. Kai komanda didėjo, vykdėme apklausas viduje. Tačiau svarbus proveržis nutiko, kai ėmėmės testavimo. Tiesą pasakius, kadaise turėjome pasiūlymą parduoti verslą ir potencialūs pirkėjai daug pasakojo apie taikomas testavimo metodikas. Sandorio nepasirašėme, bet patarimais pasinaudojome ir iki šiol viską matuojame. Pavyzdžiui, jei kalbame apie tinklalapį, vienu metu galime testuoti 30 antraščių ir iki 100 užsklandų. Turime tikslias metrikas, esame viską išanalizavę iki mažiausių smulkmenų, sekame skirtingo turinio tipų peržiūrų medianas ir tuo remdamiesi kuriame efektyvias turinio strategijas. Testavimas leidžia tiksliai matuoti ir optimizuoti rezultatus, taupo laiką. Dabartinis mūsų testavimo modelis yra labai sudėtingas ir sunkiai nukopijuojamas.
– Ar tuo vadovaudamiesi ieškote ir potencialių darbuotojų – gebėti apjungti kūrybą ir analitiką? Galbūt esate išgryninę X faktorių, kuris išskiria geriausius jūsų talentus?
– Kai nusprendėme patikrinti, kuo panašūs yra mūsų geriausieji, supratome, kad beveik visi jų gavo aukštus įvertinimus matematikos egzamine dar mokykloje. Žinoma, situacijų būna įvairių, tai nėra kažkokia panacėja ir turim daug išimčių. Tačiau „Bored Panda“ geriausiai sekasi tiems, kurie turi stipriai išreikštą analitinį mąstymą, kuria struktūras ir tuo grindžia net kūrybinius sprendimus. Todėl šiandien ieškome analitiškumo ir proto aštrumo, aistros turiniui, dėmesio detalėms. Geriausią rezultatą pasiekiame komandose apjungdami būtent analitikus ir kūrybininkus. Kai kurie jų atvirai sako, kad pabodo filmų festivaliai ir konkursai, kuriuose vieni kitus apsidovanoja, o pasaulyje jie visi kaip nežinomi, taip nežinomi. Mes padedame kūrėjams pasiekti didesnę auditoriją, tikslūs matavimai įrodo, kad tavo kuriamas turinys žiūrimas. Iš tiesų, po „Bored Panda“ skėčiu galima apjungti įvairiausius kūrybinius projektus.
– Atrodo, kad ir „Bored Panda“ kelias į aukštumas buvo itin strategiškas. Jame pasitaikė kokių klaidų? Ko šiandien, kurdamas verslą, tu jau nebekartotum?
– Neišnaudojome kelių gerų galimybių, kurias turėjome. Svarbu nuo pat pradžių kuo greičiau didinti apsukas. Kita svarbi pamoka – kalbėtis su kuo daugiau skirtingų verslų savininkų. Taip galima sutaupyti daugybę laiko ir išvengti klaidų. Taip pat nesistengčiau viską daryti pats, daug anksčiau pradėčiau skirti laiko užduočių delegavimui, organizacinės struktūros kūrimui.
– Įdomu man atrodo ir tai, kad pirmoji „Bored Panda“ darbuotoja dabar – tavo žmona, akcininkas ir verslo partneris – buvęs bendraklasis. Daug tradicinių verslo kūrimo pamokymų, pavyzdžiui, ir nedirbti su šeima ar draugais, savo patirtimi teko sulaužyti?
– Šį mitą pavyko visiškai sugriauti. Geresnį partnerį nei klasiokas ir geresnį pirmąjį darbuotoją nei žmona būtų sunku įsivaizduoti. Kai žmogų pažįsti nuo mokyklos laikų ir jis yra tavo draugas, pasitikėjimas – visai kito lygio. Žmona taip pat iki dabar dirba darbus, kuriems būtinas 100 proc. pasitikėjimas. Kitas mitas, kurį patikrinau – jei nori pradėti verslą, turi turėti daug pinigų. Vienintelės išlaidos pradžioje siekė kokius 15 litų (~4.3 Eur) per mėnesį, kurie buvo skirti serverių išlaikymui, kita – mano laikas. Ir jo prireikė daug. 10 metų dirbau po 14 valandų per parą. Dieną kurdavau turinį, vakare rašydavau programinį kodą, o naktį, neretai, spręsdavau serverių technines problemas. Tačiau man niekada neatrodė, kad sunkiai dirbu, maniau, kad sėkmė ateina lengva ranka. Tik žmona kažkada pasakė, kad aš labai daug dirbu, tik tada tą supratau.
– O kaip šiandien atrodo tavo darbo diena? Įdomu ir kaip po jos atsipalaiduoji?
– Per karantiną žengiau didelį žingsnį ir delegavau didžiąją dalį dar nedeleguotų darbų. Prireikė labai daug laiko, kol sukūriau organizacinę struktūrą ir duomenimis grindžiamą sistemą, kuriai jau nebereikėtų mano įsikišimo. Išmokau ir labiau pasitikėti darbuotojais. Prie „Bored Panda“ dirba išskirtinai talentingi žmonės, kurie kartu tikrai padaro daugiau, nei aš vienas pajėgčiau. Šiuo metu užsiimu strategija ir verslo plėtra. Stebiu rinką ir verslo rodiklius, dirbu su vadovais, tačiau nevengiu ir prisėsti prie konkrečių problemų – tai labiausiai veža. Kad ir kaip keistai skambėtų, laisvalaikiu visiškai nebenaršau socialiniuose tinkluose. Kai kasdien tekdavo tą daryti šimtuose puslapių, išsivysčiau alergiją. Norisi pailsėti, todėl mokausi elektroninės muzikos kūrimo, lankau pianino pamokas, sportuoju, nemažai keliauju. Kadangi tenka daug skraidyti, neseniai atradau labai keistą hobį – 80-ųjų filmus. Labai dažnai jie primityvūs ir net kvailoki, bet kartu tuo ir žavūs – puiki atsipalaidavimo priemonė.
– Kokią „Bored Panda“ ateitį tu matai? Kur link sąmoningai judate?
– Siekiame tapti kūrėjų inkubatoriumi, apjungti projektus ar startuolius ir savo žiniomis, patikrintais sprendimais juos vesti į priekį. Šiuo metu vystome 5 skirtingus projektus: nuo animacinio serialo vaikams, žaidimų kanalo iki trumpametražių filmų su kalbančiais aktoriais. Žiūrėsime, kas suveiks ir kur tikslinga skirti didžiausias investicijas. Didžioji ambicija – sukurti pasaulinio lygio intelektinę nuosavybę (IP). Tai atvertų visai kito lygio verslo galimybes, licencijavimą ir prekybinę veiklą (ang. merchandising). Pavyzdžiui, „Peppa Pig“ kūrėjų pajamos per metus vien iš produktų pardavimo siekė daugiau nei 1 mlrd. USD. Jei pavyktų, tikrai galime kalbėti ir apie vienaragio statusą. Kai vaikų gimtadieniuose ant torto matysime mūsų kurtą veikėją, prekybos centruose bus daiktai su mūsų kurtais personažais, žinosime – pavyko.
– Patartum dabar kurti naują verslą, startuolį? Į ką, tavo manymu, svarbu atsižvelgti?
– Taip, jei žmogus turi stiprią vidinę motyvaciją. Prieš pradėdamas patikrinčiau, koks yra potencialios rinkos dydis (kas jau yra ir kiek uždirba) ir, jei tie skaičiai motyvuoja, vertinčiau, ar galėčiau padaryti geriau ir kiek man tai kainuotų. Dažnai manoma, kad sėkmingam startuoliui reikia kažkokios labai unikalios idėjos, išspręsti svarbią problemą. Jei tai padarysi, puiku. Tačiau daug paprasčiau tiesiog pažiūrėti, ką daro kiti, ir padaryti tą patį geriau. Praktika rodo, kad, jei tavo idėja dar nebuvo nerealizuota, dažniausiai jos niekam ir nereikia. Patarčiau ir nebijoti daryti to, ko šiandien nesupranti. Išsiaiškinsi bedarydamas. Tačiau kartu nusiteikti, kad kelias bus ilgas. Būsimiems startuolių kūrėjams norisi palinkėti kantrybės ir lankstumo. Eiti taku, matyti galimybes ir jas išnaudoti. Pavyzdžiui, pats pradėjau nuo tinklaraščio, kaip užsidirbti internete, o dabar mūsų stiprybė yra įtraukiantys vaizdo įrašai.
– Kaip manai, ko reikia, kad Lietuvoje daugėtų startuolių ir vienaragių?
– Vienareikšmiškai, daugiau atvirų sėkmės pavyzdžių. Mane patį tai labai įkvėpė. Neįtikėtinai daug puikiai praktikoje veikiančio turinio galima rasti internete, jei tik esi pasiryžęs skirti tam laiko. Kartu ir daugiau judesio ekosistemoje – pardavimų, investicijų. Derindami žinias ir pinigus, galime kurti šalį, kurioje būtų daugiau ir startuolių, ir milijonierių, ir vienaragių.
