Lietuvių
Atgal
Dalintis:

Darbdaviai ragina valstybę rasti būdų investuoti į darbo rinkos įgūdžius

birželio 18, 2025
Darbdaviai ragina valstybę  rasti būdų investuoti į darbo rinkos įgūdžius

Lietuvos įmonės jau sunerimo dėl išsekusios paramos daugiau kaip 2 metus sėkmingai veikusiai aukštos kvalifikacijos kompetencijų tobulinimo programai. Darbdaviai teigia suprantantys, kad pasibaigė konkrečiai priemonei numatytos ES lėšos, tačiau ragina valstybę paieškoti būdų ją tęsti savo jėgomis.

Nuo 2023 m. persikvalifikuoti ar esamus įgūdžius tobulinti norintys darbuotojai ir darbo ieškantys galėjo dalyvauti 100 proc. valstybės finansuojamose intensyviose ir praktinėse mokymų programose, kurias organizuoja Lietuvos neformaliojo ugdymo įstaigos.

Užimtumo tarnyba ES RRF mechanizmo lėšomis pilnai finansuodavo daugybę rinkoje paklausius įgūdžius ugdančių kursų skaitmeninių technologijų, dirbtinio intelekto, analitikos ir kitose srityse. Priklausomai nuo trukmės, specialybės ar akademijos, tokių kursų kaina gali siekti ne vieną tūkstantį eurų, todėl valstybės parama darbuotojams ar, juo labiau, bedarbiams, buvo reikšminga.

Jau šį pavasarį mokymų rinkoje išryškėjo signalai, kad tokia valstybės parama baigiasi anksčiau nei numatyta. Priemonei „Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas“ numatyti 80 mln. Eur turėjo būti panaudoti iki 2026 m. balandžio, tačiau šis biudžetas faktiškai išseko jau dabar, tad kursų ieškantiems asmenims už juos tenka mokėti savo lėšomis. Arba, daug dažniau, šios krypties atsisakyti.

Aktualu vietos, tarptautinėms ir strateginėms įmonėms 

Šių kursų absolventus įdarbinančių kompanijų teigimu, pastarųjų metų priemonė padėjo efektyviai spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo iššūkius. Reikšmingas buvo ir persikvalifikavimas ar esamų įgūdžių tobulinimas: į praktiką orientuoti neformalaus ugdymo paslaugų teikėjai darbaviui aktualų rezultatą galėdavo pasiūlyti per kelis mėnesius ar pusmetį, o ne daugelį metų. Todėl verslas prašo rasti būdų šią iniciatyvą viena ar kita forma tęsti pačios Lietuvos lėšomis, juolab kad tokia investicija yra itin greitai atsiperkanti per kvalifikuotų specialistų sumokamus didesnius mokesčius.

Tarp aktyviai į neformalųjį įgūdžių ugdymą įsitraukusių organizacijų yra Registrų centras (RC), kartu su technologijų ir skaitmeninių įgūdžių akademija „edON“ dar 2023 m. rudenį sukūręs intensyvią informacinių sistemų analitikos programą darbo patirties jau turintiems specialistams. RC informacinių sistemų vystymo departamento vadovo Jono Mikalkėno teigimu, tai tapo vienu efektyviausiu būdu motyvuotiems darbuotojams rasti.

„Jau pats faktas, kad žmogus yra pasiryžęs keistis ir keletą savo gyvenimo mėnesių investuoti į intensyvius kursus, rodo tinkamą nusiteikimą. Jei tai ateina kartu su jau įgytomis bazinėmis IT žiniomis, gebėjimu greitai mokytis ir kitomis sėkmingam komandiniam darbui tinkamomis asmeninėmis savybėmis – turime tobulą kandidatą karjerai RC“, – sako J. Mikalkėnas.

Pasak jo, RC šiuo metu dirba jau 7 akademijos mokymus baigę akademijos absolventai, o dar keli dabar yra įdarbinami. Tokie darbuotojai paprastai pasižymi didele motyvacija ir iniciatyva, o bazinės IT žinios leidžia jiems nebesimokyti pradmenų ir iš karto užsiimti specifinėmis užduotimis. Per beveik 2 metus keli RC ir edON partnerystės absolventai jau spėjo pakilti karjeros laiptais. Tarp tokių pavyzdžių – iš jaunesniosios analitikės pareigų analitike per metus tapusi absolventė ir kaip IT specialistė karjerą pradėjusi mergina, jau pradėjusi dirbti vadinamojoje „scrum master“ rolėje.

O stambi gyvūnų prekių didmenininkė ir mažmenininkė „Kika Group“ su akademijomis bendradarbiauja pirmiausia siekdama tobulinti esamų darbuotojų kompetencijas. Pasak bendrovės personalo vystymo projektų vadovės Kristinos Budrevičienės, akademijų organizuojami ir valstybės finansuojami mokymai dažnai būna struktūrizuoti ir efektyviai organizuoti, todėl sutaupoma vidinių resursų planuojant ir vykdant mokymus savarankiškai.

„Mums kaip ir kitoms organizacijoms trūksta tam tikros srities specialistų, o kokybiški išoriniai leidžia „auginti“ kompetencijas iš vidaus. Pastebime, kad darbuotojams įsitraukus į tokias mokymų programas, stiprėja jų lojalumas, motyvacija, atsiranda didesnis įsitraukimas į organizacijos tikslus. Tokie darbuotojai greičiau prisitaiko prie technologinių pokyčių, ar patys juos inicijuoja, pakyla jų pasitikėjimas savimi ir savo darbo kokybe. Jie jaučiasi skatinami tobulėti, o tai didina pasitenkinimą darbu“, – komentuoja K. Budrevičienė.

Vienas ryškiausių mokymų kuriamos vertės pavyzdžių yra „Danske Bank“ Lietuvos filialas, Užimtumo tarnybos finansuoto instrumento dėka turėjęs galimybę pakelti kompetencijas arba perkvalifikuoti daugiau kaip 100 darbuotojų įgūdžius duomenų inžinerijos ir analitikos srityje „Turing College“ akademijos kursuose.

„Greitėjant technologijų kaitai ir dirbtinio intelekto įtakai darbo pobūdžiui, vis daugiau įmonių įsivardina naujų kompetencijų įgijimo greitį kaip kritinį faktorių priimant sprendimus dėl ateities darbo vietų strategijos. Manau tai ypač svarbu visoms įmonėms judant link didesnės pridėtinės vertės kūrimo, kas neišvengiama augant darbo jėgos sąnaudoms Lietuvoje“, – komentuoja „Danske Bank“ filialo Lietuvoje vadovas Giedrius Dzekunskas.

Investicija į visą rinką

Gera patirtis su akademijų absolventais ir įgūdžius išplėtusiais esamais darbuotojais lemia tai, kad verslas yra sunerimęs dėl galimos tokių mokymų finansavimo pabaigos. Pvz., Kaune įsikūrusios pasaulinės el. prekybos ir produktų kūrimo lyderės „Orbio World“ personalo direktorė Sandra Jakė teigia, kad bendrovė labai nuliūdo sužinojusi apie rinkoje reikalingų specialistų ugdymo finansavimo pabaigą.

„Esame įsitikinę, kad finansavimas mokymams turi būti tęsiamas. Ši iniciatyva suteikia žmonėms galimybę ne tik praplėsti savo žinias naujose srityse, bet ir prisideda prie galimybės persikvalifikuoti bei įgyti kompetencijas srityse, kuriose šiuo metu jaučiamas itin didelis specialistų trūkumas Lietuvoje. Esame įdarbinę tokių kursų absolventus, o jų akademijose įgyti įgūdžiai ir motyvacija padėjo labai greitai adaptuotis – tai tik dar kartą įrodo tokių mokymų vertę“, – sako S. Jakė.

„Orbio World“ didelį dėmesį skiria ir esamų darbuotojų tobulinimui, pastaruoju metu ypač stiprinamos dirbtinio intelekto srities kompetencijos.

„Todėl, mūsų vertinimu, tokios technologinių įgūdžių akademijos kaip „edON“ geba greitai ir kokybiškai pasiūlyti reikiamus mokymus, padedančius darbuotojams įgyti praktinių žinių ir iškart jas taikyti darbe. Manau, kad tai yra investicija ne tik į žmones, bet ir į visos Lietuvos darbo rinkos auginimą“, – kalba S. Jakė.

Su ja sutinka ir programinės įrangos kūrimo bendrovės „Present Connection“ personalo vadovė Raimonda Preimonaitė. Ši kompanija taip pat jau yra įdarbinusi motyvuotų, iškart pasiruošusių ir į komandą greitai įsiliejusų tokius mokymus baigusių kokybės užtikrinimo specialistų.

„Tokios iniciatyvos ne tik padeda spręsti kvalifikuotų specialistų trūkumo problemą, bet ir suteikia realias galimybes norintiems persikvalifikuoti. Esame įsitikinę, kad tokios programos turi tęstinumą, nes jos padeda kurti abipusę vertę – tiek darbdaviams, tiek besimokantiems“, – tvirtina R. Preimonaitė.

Iš viso „Turing College“ yra patobulinusi apie 1070 darbuotojų iš 191 Lietuvos įmonių, įgūdžius, o „edON“ akademijoje naujų kompetencijų ar esamų įgūdžių tobulinimo programose jau dalyvavo beveik 1000 asmenų. Šalyje veikia ir daugiau aukštos pridėtinės vertės kompetencijas siūlančių mokymų ar kursų organizatorių. 

Atsiperka ir žmonėms, ir valstybei 

Pagal minėtą priemonę įvairius mokslus pastaraisiais metais baigė daugiau kaip 10 tūkst. asmenų. Iš jų beveik 90 proc. rinkosi su informacinėmis ir ryšių technologijomis susijusius kursus, o 95 proc. kursų absolventų po 6 mėnesių įsidarbino. Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turi pačios Užimtumo tarnybos duomenis apie tai, vienas į aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijų ir kompetencijų mokymus investuotas valstybės euras vos per pusę metų atnešė 1,79 Eur grąžą, ir tai buvo viena efektyviausių valstybės investicijų.

Asociacija „Unicorns Lithuania“ balandį skelbė, kad dėl būdų tęsti tokią ar panašią priemonę su atsakingomis institucijomis vyksta konstruktyvus dialogas, tačiau kartu primena, kad darbo rinkos kompetencijos ir talentų pasiūla kone visam Lietuvos verslui yra kritinis prioritetas.

„Pasaulio ekonomikos forumo naujausiose ataskaitoje teigiama, kad 60 proc. darbuotojų privalės įgyti šiuolaikinių įgūdžių arba persikvalifikuoti norint prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos. Norėdama neatsilikti konkurencingame pasaulyje ir toliau vystyti sėkmingai veikiančias, aukštus atlyginimus ir mokesčius sumokančias, į tarptautinį eksportą orientuotas, automatizacijos ir robotizacijos procesus kontroliuojančias įmones, Lietuva tiesiog privalo toliau skatinti aukštos pridėtinės vertės, kvalifikuotų specialistų rengimą“, – sako Gintarė Verbickaitė, „Unicorns Lithuania“ vadovė.

Pačios akademijos pateikia begales studentų sėkmės istorijų: pradedant buvusiais veterinarais, finansų specialistais ar baldų gamybos vadybininkais, persikvalifikavusiais į testuotojus, programuotojus, sistemų analitikus ar IT komandų vadovus. Ir baigiant šimtais esamų darbuotojų, galėjusių daug greičiau įgyti šiuolaikinius įgūdžius už savo biuro ribų.


 


Kitos naujienos

Startuoli, kur tu?
Kviečiame naujus startuolius prisijungti ir augti kartu su kitais!
Tapti nariu

This website uses cookies. Learn more

Agree with all cookies