Uždaryti
Gintarė Verbickaitė-Bačiulienė
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje vien startuolių sektorius išaugo nuo kelių šimtų žmonių iki 1000 startuolių ir 18 tūkst. talentų. Lietuvoje veikiantys startuoliai šalies biudžetą per 2023 m. papildė 372 mln. eurų sumokėtų mokesčių, pritraukta 292,3 mln. eurų investicijų. Tačiau šie skaičiai iki 2030 m. gali būti kartais didesni, kaip ir technologijų sektoriaus sukuriama vertė.
Palyginimui, technologijų sektorius Izraelyje jau šiandien yra šalies ekonomikos pagrindas, kuriantis apie 18 proc. BVP (JAV – 2, ES – 3, Lietuvoje – 5 kartus mažiau); Izraelyje technologijų sektorius įdarbina 14 proc. dirbančiųjų, sumoka apie 30 proc. nuo visų surenkamų pajamų mokesčių ir generuoja apie 50 proc. eksporto pajamų. Savo ruožtu Estija išsikėlė viziją, kad jų technologijų sektorius iki 2030 m. sugeneruos 30 proc. šalies BVP.
Technologijų sektoriaus potencialo užtikrinimas yra svarbus kiekvienos šalies ekonomikos augimui dėl kelių objektyvių priežasčių: 1. Atsparus krizėms (įrodyta pandemijos ir geopolitinių iššūkių akivaizdoje); 2. Orientuotas į eksportą ir iš esmės globalus, todėl ne toks paveikus ekonominių ciklų svyravimams Lietuvoje; 3. Kuria gerai apmokamas aukšto produktyvumo darbo vietas, kurios pildo šalies biudžetą mokesčiais ir didina bendrą perkamąją galią. Tam, kad turimą potencialą realizuotume Lietuvoje, turime imtis veiksmų jau šiandien – padidinti startuolių ekosistemą, o jau veikiantiems startuoliams padėti tapti Lietuvos ekonomikos augimo varikliu, pokytį įgyvendinant per 3 kryptis:
Gynyba. Tiek verslų kūrėjai, tiek užsienio investuotojai į startuolius, potencialūs talentai atlieka naudų ir rizikų vertinimą. Todėl, siekdami išlaikyti ir auginti startuolius, verslus bei investicijas Lietuvoje, turime dėti visas pastangas užtikrinti šalies saugumą bei didinti atsparumą fizinėms bei kibernetinėms atakoms. Lietuva turi tapti viena iš didžiausių BVP dalių – bent 4 proc. kasmet – gynybai skiriančia NATO šalimi.
Talentai. Didžioji dalis darbo pozicijų technologijų įmonėse reikalauja tarptautinės patirties ir žinių, kurios padėtų Lietuvos įmonėms konkuruoti globaliai. Siekiant užtikrinti sparčią sektoriaus plėtrą, aukštos kvalifikacijos talentų iš užsienio pritraukimas yra kritiškai svarbus – Lietuva turi agresyviai konkuruoti dėl geriausių talentų, kurie ekonominę vertę kurtų mūsų šalyje. Dėmesio centre pagaliau turi atsidurti švietimas, moksleivių antreprenerystės ir STEM žinios bei įgūdžiai – Lietuvos švietimo sistema turi tapti lyderiaujančia pasaulyje per aukštos kokybės ugdymą, kūrybiškumo ir inovacijų skatinimą, aukštą pridėtinę vertę kuriančių talentų auginimą.
Kapitalas. Lietuvoje veikiančios aukštos pridėtinės vertės technologijų sektoriaus įmonės, kurios sugeba augti stipriai ir pelningai, vis dar susiduria su problemomis, pavyzdžiui, pritraukiant rizikos kapitalo investuotojus dėl LR Akcinių bendrovių įstatymo ribotumų. Svarbu suteikti daugiau lankstumo akcininkų ir valdysenos susitarimams, pokyčiais paskatinti tarptautiniu mastu veikiančių įmonių pagrindinių būstinių (HQ) steigimą ir išlaikymą Lietuvoje, o, siekiant paskatinti naujų verslų kūrimą, būtina palengvinti įmonių steigimo procesus bei mažinti administracinę naštą jaunam verslui.
Žengėme pirmuosius strateginius žingsnius, kurdami Lietuvos – sėkmingos modernios valstybės, grįstos aukštos pridėtinės vertės ekonomika, – ateitį, tačiau vis dar turime daug ką nuveikti iki tikro proveržio. Turime imtis konkrečių veiksmų, jei norime įgyto pagreičio neprarasti, augimą akseleruoti ir taip užtikrinti šalies konkurencingumą globaliu mastu.
