Uždaryti
Tikėtina, kad JAV muitų politika daugiausiai praradimų gali atnešti Lietuvos pramonės ir su ja susijusiems sektoriams. Reikšmingą poveikį patirtų ne tik fizines prekes už Atlanto eksportuojančios Lietuvos įmonės, bet ir dalyvaujančios tarpinėje gamybos grandyje. Pavyzdžiui, tiekiančios komponentus automobilių, techninės įrangos, baldų ar chemijos pramonei, ypač, jei būtų pritaikyti žadėti, tačiau iki liepos pristabdyti papildomi tarifai. Neigiamą poveikį patirti gali ir visuomenė – per išaugusias iš JAV importuojamų prekių kainas.
Tačiau net ir įsigaliojus papildomiems prekybos ribojimams, šalies startuoliai ir iš jų išaugusios technologinės įmonės išlaikytų atsparumą. Nuotoliu ar per vietinius padalinius teikiamos finansinės, programinės įrangos, konsultacijų ar skaitmeninių sprendimų paslaugos fiziškai nekerta sienų, taigi joms dažniausiai netaikomi ir muitai. Tai reiškia, kad tokios įmonės ne tik galėtų globaliose rinkose tęsti veiklą su mažesniais trikdžiais, bet ir iš dalies kompensuotų mūsų pramonės patirtus nuostolius.
Atlaikytų JAV muitus, bet ne mokestinę reformą
Minėtą atsparumą praktiškai jau galėjome stebėti COVID-19 laikotarpiu. Prieš jį, šalies IRT sudarė 3,9 proc. Lietuvos BVP, o pandemijos purtomais 2020–2021 m. šis rodiklis ne tik nesumažėjo, tačiau ir išaugo atitinkamai iki 4,2 bei 4,3 proc. Maža to, sektorius sėkmingai atsilaiko net ir sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis bei mažėjant investicijų kiekiui – pernai jo dalis pasiekė jau 5,4 proc. šalies BVP.
Ne mažiau įspūdingas ir startuolių indėlis į ekonomiką. Per pastarąjį penkmetį jų sumokami mokesčiai išaugo nuo 90 mln. iki beveik 478 mln. eurų. Vidutinis atlyginimas šiose įmonėse per tą patį laikotarpį padidėjo beveik du kartus – nuo 2,5 tūkst. iki 4,2 tūkst. eurų.
Nepaisant reikšmingos ir vis didėjančios startuolių ir technologinių įmonių įtakos Lietuvos ekonomikai, jų augimo potencialas – dar tikrai neišnaudotas. Lietuvos eksporte vis dar dominuoja žemesnės pridėtinės vertės pramonės produkcija, o pagal eksportuojamas žinioms imlias paslaugas tarp ES šalių esame tik 25 vietoje. Visgi jas teikiančių įmonių plėtros ir investicijų tempai leidžia pagrįstai tikėtis proveržio, kuris galėtų reikšmingai padidinti BVP ir darbo užmokesčio augimą artimiausiais metais.
Deja, nuoseklus augimas ir atsparumas, tikėtina, taip sėkmingai neatlaikytų Finansų ministerijos siūlomų mokestinių pakeitimų, ypač nukreiptų į labiausiai IRT sektoriui reikalingus profesionalus bei įmones, kuriančias aukštos vertės darbo vietas. Tiesa, reikia pasveikinti Vyriausybę dėl šiomis dienomis atsisakyto anksčiau siūlyto 36 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo. Tačiau projekte yra vis dar likę kiti progresiniai GPM tarifai, mokestis ne gyvybės draudimo sutartims, siūlymas verslui didinti pelno mokestį.
Receptas yra: netaisykime to, kas veikia
Visa tai labiausiai paveiktų IRT įmonių galimybes išlaikyti aukščiausio lygio talentus, kurių šiuo metu ir taip kritiškai trūksta. Tai savo ruožtu lemtų mažesnį įmonių inovacinį potencialą bei galimybes konkuruoti tarptautinėse rinkose. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimu, vien dėl siūlomos mokesčių reformos Lietuvos ekonomikos augimas gali sulėtėti maždaug 0,3 proc., dar papildomai 0,4 proc. – dėl JAV muitų politikos.
Galiausiai pati neapibrėžtumo situacija siunčia neigiamą žinutę tiek IRT sektoriui, tiek potencialiems investuotojams. Juk pastarieji, rinkdamiesi naujas rinkas, ypač daug dėmesio kreipia ne tik į jų mokestinės aplinkos patrauklumą, bet ir stabilumą.
Aišku viena, Lietuvos galimybės daryti įtaką JAV numatytai muitų politikai yra labai ribotos. Tai išorinis veiksnys, kurio pakeisti, taip pat kaip ir savo geografinės situacijos, negalime. Tačiau mokesčių politika – mūsų pačių sprendimų ir atsakomybės laukas.
Verslo atstovai tikina, jog receptas, kaip švelninti prognozuojamą ekonomikos lėtėjimą, akivaizdus – neeksperimentuokime bent su tuo, kas šiuo metu veikia. Bet kokie radikalūs pokyčiai reikštų, jog kol kas dar augančiai Lietuvos ekonomikai tektų stabtelėti. Deja, tokios prabangos dabarties situacijoje neturime.
Prisiminkime, 2024 m. Lietuvos verslas bendrai sumokėjo 8 proc. daugiau mokesčių nei ankstesniais metais. O vien iš startuolių išaugusių technologinių įmonių, kurių indėlis į šalies biudžetą perkopė 1 milijono eurų kartelę, pernai padaugėjo penktadaliu. Skatinkime šį augimą ir leiskime IRT sektoriui dar kartą įrodyti savo atsparumą globalių iššūkių kontekste.
