Gintarė Verbickaitė. Startuoliai ir rizikos kapitalas: 3 idėjos ekonominiam proveržiui

Technologijomis grįsti aukštos pridėtinės vertės verslai tampa modernios ekonomikos pagrindu, nes ne tik kuria naujas darbo vietas, bet ir generuoja ilgalaikę vertę ekonomikos augimui bei skatina bendrą šalies technologinę pažangą. Vis dėlto, startuolių kelias į sėkmę dažnai būna sudėtingas – jie susiduria su dideliais finansiniais, reguliaciniais ir investiciniais iššūkiais. Kaip galėtume jiems padėti?

„CB Insights“ skaičiavimais, 2024 m. trečiąjį ketvirtį startuolių pritrauktos investicijos globaliai sumažėjo apie 20 proc. Bendra investicijų į Lietuvos startuolius suma pastaraisiais metais taip pat mažėja, pernai ji buvo 7 proc. mažesnė nei 2022 m. Nors pritrauktos investicijos – tik viena startuolių sėkmės dedamųjų, be kapitalo ir investicinių paskatų bei finansinio stabilumo užtikrinimo Lietuvos ekonominio proveržio nepasieksime.

Užtikrinti rizikos kapitalo prieinamumą, ypač – ankstyviausiuose etapuose

Rizikos kapitalo prieinamumas ypač svarbus ankstyvos stadijos startuoliams, kai įmonėms reikia resursų plėtrai, technologinių sprendimų kūrimui ir darbuotojų atlyginimams.  Galime pasidžiaugti pažanga pritraukiant tarptautinius akseleratorius ir turimomis finansavimo priemonėmis verslams, deja, priemonės inovacijoms vystyti sulaukia mažiausiai susidomėjimo – dalinai dėl didelės administravimo naštos, kuri ypač skausminga mažoms įmonėms. Todėl turime toliau gerinti rizikos kapitalo prieinamumą startuoliams, aktyviau skatinti tarptautinių akseleratorių bei investicinių fondų steigimą Lietuvoje.

Vienas galimų sprendimų –  specialus, nuo  ES struktūrinių fondų cikliškumo nepriklausomas fondas aukštųjų technologijų verslams Lietuvoje finansuoti. Jis leistų startuoliams lengviau gauti reikalingą kapitalą ankstyvosiose stadijose, užtikrintų stabilų finansavimą ir prisidėtų prie tvaraus, ilgalaikio jų augimo. 

Skatinti technologijų vystymą, inovacijas ir investicijas į ateities proveržį

„Eurostat“ duomenimis, šiandien Lietuva išsiskiria vienu mažiausiu finansavimu moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), užima 19 vietą tarp 27 ES narių. Investicijos į MTEP bei inovacijų skatinimas yra strateginiai įrankiai, padedantys generuoti vertingus tyrimų rezultatus ir kurti visame pasaulyje konkurencingus produktus ar paslaugas. 

Lietuvoje finansavimo priemonės inovacijoms vystyti sulaukia mažiausiai susidomėjimo – dalinai dėl didelės administravimo naštos, kuri ypač skausminga mažoms įmonėms. Be to, šiuo metu šalyje galiojantis mokslinius tyrimus skatinantis mokestinis režimas orientuotas į pelno mažinimą. Teigiamą pokytį pavyktų pasiekti leidus įmonėms susigrąžinti dalį MTEP sąnaudų išmokos forma, nepriklausomai nuo jų pelno. Tai palengvintų startuolių iššūkius sprendžiant lėšų trūkumą  ir skatintų didesnes investicijas į inovacijas, ypač valstybei prioritetinėse srityse, tokiose kaip kibernetinis saugumas ar dirbtinis intelektas. 

Įvesti paskirstytojo pelno mokesčių modelį 

Paskirstyto pelno mokesčio modelis gali tapti esminiu įrankiu jaunų verslų plėtrai. Tokio tipo modelis, kai apmokestinamas tik dividendais paskirstytas pelnas, o ne reinvestuotas pelnas, jau daugiau nei dvidešimtmetį sėkmingai veikia Estijoje ir kitose Europos šalyse, skatindamas ne tik startuolių ekosistemos, bet ir viso verslo augimą. Toks modelis padeda įmonėms lengviau reaguoti į krizes ir leidžia reinvestuoti pelną produktų tobulinimui ar paslaugų plėtrai, tiesiogiai prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo, taigi ir šalies ekonomikos augimo bei konkurencingumo didėjimo.  

Technologijų startuoliai turi potencialą tapti svarbiu Lietuvos ekonomikos varikliu, tačiau tai neatsitiks savaime. Tam būtina kurti palankią ir tvarią ekosistemą. Pagerinus sąlygas inovatyvių verslų kūrimuisi ir plėtrai, galėsime džiaugtis greitesne šalies technologine pažanga, spartesniu aukštą pridėtinę vertę kuriančio sektoriaus augimu ir didesniu Lietuvos verslų konkurencingumu pasaulinėse rinkose.