Lietuvių
Atgal
Dalintis:

Lietuva praranda investicines galimybes? Ekspertai ragina stiprinti pensijų fondus

vasario 19, 2025
Lietuva praranda investicines galimybes? Ekspertai ragina stiprinti pensijų fondus

Lietuvos ekonomikos augimą vis labiau skatina investicijos į inovacijas ir sparčiai besiplečiančią startuolių ekosistemą, tačiau, siekiant užtikrinti ilgalaikį šalies konkurencingumą, būtina stiprinti finansavimo grandinę, kurioje reikšmingesnį vaidmenį galėtų atlikti ir pensijų fondai. Siekiant ilgalaikio ekonominio augimo ir konkurencingumo, būtina ne destabilizuoti, o priešingai – stiprinti pensijų kaupimo sistemą, sudarant sąlygas didesniam kapitalo srautui į inovatyvius verslus.

Investicijų ir inovacijų ekosistemos ekspertai – Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija (LT VCA), Lietuvos startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“ ir Lietuvos verslo angelų tinklas LitBAN vieningai pabrėžia, kad nuosekliai auganti ir stabilizuota pensijų sistema leistų užtikrinti tvarias ir ilgalaikes investicijas į Lietuvos inovacijų sektorių, kartu didinant fondų grąžą ir stiprinant ekonominį atsparumą. Tačiau ar šiandien Lietuva pasiruošusi dar labiau stiprinti savo investicinę ekosistemą ir užtikrinti, kad pensijų fondų kapitalas taptų dar svarbesne ekonomikos augimo varomąja jėga?

Visame pasaulyje pensijų fondai yra svarbūs ekonominio atsparumo stiprinimo dalyviai, kuomet pasitelkiant rizikos ir privataus kapitalo fondus investuoja į sparčiai augančias įmones ir ateičiai pasirengusius pramonės sektorius – sveikatos, gamtos išsaugojimo, technologijų ir kitus. Skiriant kapitalą rizikos kapitalo (RK) fondams, sudaromos galimybės RK prisiimti pagrįstą riziką investuojant į ankstyvosios stadijos ir besiplečiančias įmones. Savo ruožtu šios investicijos paspartina perspektyviausių Lietuvos įmonių plėtrą, skatina darbo vietų kūrimą, technologinius pokyčius ir užtikrina šalies konkurencingumą.

Ekspertai nurodo, kad Lietuvos gyventojai per bendruosius investicinius mechanizmus, dalyvaudami 20 metų veikiančioje antrojoje pensijų kaupimo pakopoje, kaupdami savo pensijai, reikšmingai prisideda prie ekonomikos stiprinimo ir jau šiandien skaičiuojama 3,5 milijardo eurų investicinė grąža.

Šiandien Lietuvoje tik 50 proc. darbuotojų aktyviai dalyvauja II pensijų pakopos kaupime. Didesnis kaupiančių asmenų skaičius ir valstybės įmokų išlaikymas, investicijas ir toliau nukreipiant į Lietuvoje veikiančias įmones, reikštų ilgalaikę grąžą visiems dalyviams bei skatintų Lietuvos ekonomikos augimą. Pavyzdžiui, 2024 m. antrosios pakopos fondų valdytojai Lietuvoje investavo 11,7 % turto, o sistemai išlikus stabiliai, 2030 m. šios investicijos galėtų išaugti iki 16 %. Tačiau bet koks sistemos silpninimas atitolintų šalies ekonomiką nuo galimų naujų milijardinių investicijų ir priartintų prie kitų nepageidaujamų reiškinių.

Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo asociacijos direktorė Greta Mieliauskaitė aiškina, kaip vyksta investicijų srautas iš pensijų fondų į įmones. Pensijų fondai dalį savo kapitalo skiria privataus ir rizikos kapitalo fondams, kurie specializuojasi identifikuojant ir finansuojant didelio potencialo įmonių augimą. Šie fondai, savo ruožtu, investuoja į pradedančias ir augimo etape esančias  įmones, suteikdami būtiną kapitalą inovacijoms ir plėtrai. Investicijų grąža grįžta į pensijų fondus, o tai naudinga kaupiantiesiems ir kartu skatina ekonominę plėtrą.

„Didesnis pensijų fondų dalyvių skaičius reikštų didesnes investicijas fonduose. Matome, kaip kitose rinkose, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar JAV – pensijų fondų aktyvumas RK srityje duoda teigiamų rezultatų. Laikas ir Lietuvai pasekti šiuo pavyzdžiu. Tačiau šiai dienai turėtume pradėti bent jau nuo esamos sistemos stabilumo išlaikymo ir užtikrinimo, kad dabar turimas kapitalas juose būtų ir toliau tinkamai nukreipiamas“, – teigia asociacijos atstovė G. Mieliauskaitė.

Asociacijos vadovės teigimu šiuo metu pensijų fonduose sukaupti 9 milijardai eurų yra didžiulis potencialas Lietuvos aukštos pridėtinės vertės ekonomikos vystymui ir ilgalaikio progreso kūrimui. Šio sukaupto kapitalo išbalansavimas sutrikdytų tinkamą jo tolimesnį investavimą į kuriamą proveržį ir ekosistemą.

Startuolių vertė per 10 m. augo 39 kartus

„Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė pabrėžia, kad gerai veikianti RK ir pensijų fondų investicinė struktūra yra reikšminga, siekiant išlaikyti Lietuvos poziciją tarp sparčiausiai augančių startuolių centrų Vidurio ir Rytų Europoje. Naujausia Lietuvos startuolių ekosistemos ataskaita (2024) rodo, kad šalies startuoliai per pastarąjį dešimtmetį padidino savo vertę 39 kartus, o bendras jų vertinimas viršijo 16 mlrd. eurų. Ši sėkmė buvo ne kas kita, bet rezultatas stipraus investuotojų susidomėjimo, ypač tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas, finansinės ir giliosios (deep tech) technologijos.

„Lietuvos startuolių sektoriaus sėkmė nėra atsitiktinumas – tai palaikančios ekosistemos, tarptautinio bei vietinio kapitalo ir strateginių investicijų rezultatas“, – teigia Gintarė Verbickaitė. „Vien 2024 metais Lietuvoje startuoliai pritraukė 128 milijonus eurų investicijų iš rizikos kapitalo bei privačių investuotojų. Pensijų fondai yra reikšminga investicijų ekosistemos dalis, tad jų stabilumo išlaikymas yra svarbus siekiant užtikrinti papildomas investicijas į inovacijų ekosistemą.“ – apie ilgalaikės vizijos poreikį dėstė „Unicorns Lithuania“ vadovė.

Sniego gniūžtės efektas: sėkmingi startuoliai skatina naujų įmonių kūrimą ir pritraukia dar daugiau investicijų

Tvarios ilgalaikės investicijos iš pensijų fondų į Lietuvos inovacijų sektorių prisideda ne tik prie ekonominio atsparumo, bet ir prie stipresnės verslo bendruomenės kūrimo ir tolesnio augimo.

Lietuvos investicijų ekosistemoje ypač svarbų vaidmenį atlieka verslo angelai – privatūs investuotojai, kurie ankstyvosiose įmonių augimo stadijose skiria kapitalą, mentoriauja ir padeda užmegzti ryšius su potencialiais klientais, užsienio partneriais, platesne investuotojų bendruomene.

Lietuvos verslo angelų tinklo LitBAN atstovai pasakoja, kad vien LitBAN nariai į Lietuvos startuolius investuoja apie 7-10 mln. Eur per metus, 2024 metais beveik 60 procentų Lietuvos startuolių investicinių sandorių vyko su verslo angelų dalyvavimu. Vertinant verslo angelų investicijas pagal šalies BVP, Lietuva šiuo metu yra trečia Europoje. Pridėjus pavienių asmenų, nepriklausančių LitBAN tinklui, bet investuojančių į startuolius savarankiškai, investicijas, manoma, kad sumos yra dar reikšmingesnės ir turime potencialo tapti pirmiems.

„Norint auginti Lietuvos startuolių ekosistemą ir turėti daugiau inovatyvių įmonių bei vienaragių, būtina užtikrinti investicijų pritraukimo galimybes visose startuolio vystymosi stadijose, sukuriant „sniego gniūžtės“ efektą. Verslo angelams investavus ankstyvoje stadijoje ir paauginus startuolį, jis vėliau gali pritraukti vietinį rizikos kapitalą, o galiausiai – ir didesnių užsienio fondų investicijas. Išaugę ir sėkmingas investicijas pritraukę startuoliai skatina naujų įmonių kūrimą, jų darbuotojai patys tampa verslo angelais ir užkuria naują startuolių ciklą“, – įžvalgomis apie ilgalaikes perspektyvas dalijosi LitBAN vadovė Roberta Rudokienė.

Potencialo išlaisvinimas: kelias į tvarų augimą

Efektyviai veikianti investicijų grandinė, jungianti pensijų fondus, rizikos kapitalą ir startuolius, gali skatinti Lietuvos ekonomikos augimą dešimtmečius į priekį. Strategiškai auginant pensijų fondų kapitalą bei nukreipiant į RK, Lietuva gali užtikrinti dar didesnes investicines galimybes ir tapti pirmaujančiu inovacijų centru.

Kaip pabrėžia LT VCA, „Unicorns Lithuania“ ir LitBAN raktas į šalies ekonominį augimą yra efektyviai veikianti finansinė ekosistema, kurioje kapitalas sklandžiai juda iš investuotojų į aukšto augimo potencialo įmones – šiandien Lietuva turi unikalią galimybę ne tik išlaikyti, bet ir paspartinti savo augimą pasaulinėje inovacijų erdvėje.

Kitos naujienos

Startuoli, kur tu?
Kviečiame naujus startuolius prisijungti ir augti kartu su kitais!
Tapti nariu

This website uses cookies. Learn more

Agree with all cookies