Uždaryti
Atsižvelgdamos į geopolitinę padėtį ir šalies įsipareigojimus tvariai ir sparčiai didinti gynybos finansavimą, verslo organizacijos siūlo didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) 1 proc. punktu ir įvesti visuotinį mokestį gyvenamosios paskirties nekilnojamam turtui, kuris yra mažiausiai žalingas ekonomikos augimui. Surenkamos lėšos turėtų būti skiriamos išimtinai tik gynybai finansuoti.
Organizacijų vadovai pabrėžia, kad daugiau lėšų gynybai būtina skirti skatinant ir spartinant Lietuvos ekonomikos augimą ir siūlo surinkti bent 500 mln. Eur gynybai per ekonominiam augimui mažiausiai žalingus, kuo platesnę bazę turinčius mokesčius. Taip pat Vyriausybė kviečiama įsipareigoti valstybės išlaidas sumažinti visose srityse 5 procentiniais punktais bei įvertinti palankią Lietuvos fiskalinę poziciją ir išnaudoti skolinimosi gynybos reikmėms mechanizmus.
„Kyla rimtų abejonių, ar žiniasklaidoje aptariami galimi mokesčių pakeitimai leis pasiekti svarbiausią tikslą – kuo greičiau surinkti reikiamų lėšų Lietuvos gynybai. Girdime, kad Vyriausybė linkusi didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčių tarifus, kurie kaip tik turi didžiausią poveikį ekonomikos augimui. Šiuo ir taip nelengvu metu siūlomi pokyčiai gali reikšmingai susilpninti šalies konkurencingumą. Ilgainiui tokia politika lemtų mažėjantį bendrąjį vidaus produktą, o dėl to, savo ruožtu, mažėtų ir finansavimas gynybai“, – teigia Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Pasak kreipimosi autorių, viešai aptariamas pelno mokesčio tarifo didinimas ir progresinio gyventojų pajamų mokesčio įvedimas gali valstybei padaryti daugiau žalos negu suteikti naudos.
„Lietuva iš gyventojų pajamų mokesčio jau šiandien surenka daugiau pajamų negu vidutinė EBPO valstybė, kurios pašonėje, be kita ko, greičiausiai dar ir nevyksta karas. Mokesčio kėlimas didintų kvalifikuotos darbo jėgos emigracijos riziką, o itin aukštų pajamų apmokestinimo didinimas lemtų kapitalo susitraukimą ar lėtesnį augimą Lietuvoje. Tai atsilieptų mažesnėmis investicijomis, lėtesniu darbo našumo augimu ir lėčiau augančiu darbo užmokesčiu. Ką ir bekalbėti apie itin prastą signalą tarptautinei investuotojų bendruomenei, kurį siunčiame ekonominio ir geopolitinio neapibrėžtumo laikais kalbėdami apie mokesčių didinimą, o ne valstybės ūkio konkurencingumo skatinimą. Konkurencingumas ir ekonomikos augimas turėtų būti pagrindinės priemonės gynybos finansavimui didinti“, – komentuoja Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.
Verslo asociacijų vadovai įsitikinę, kad tas pats pasakytina ir kalbant apie galimus planus didinti pelno mokesčio tarifą nuo 16 iki 18 procentų. „Mokestis jau pernai buvo padidintas procentu, tad siūlomas tolesnis drastiškas didinimas neigiamai paveiks investicinį klimatą. Be to, didžiausią neigiamą pelno mokesčio didinimo poveikį pajaučia mažiausias pajamas gaunantys darbuotojai, dirbantys žemesnės pridėtinės vertės sektoriuose. Galiausiai, aritmetiškai skaičiuojamos papildomos pajamos nebūtų tokios didelės ir nepadengtų reikiamo gynybai lėšų poreikio“, – pabrėžia Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
Verslo organizacijų atstovai nurodo, kad visuotinis NT mokestis yra kur kas geresnė alternatyva nei kiti konkurencingumą žalojantys mokestiniai sprendimai, apie kuriuos šiuo metu viešai kalbama. Šis mokestis neskatina emigracijos, jo neįmanoma perkelti į užsienį, o administruoti lengva ir pigu. Daugelyje Vakarų Europos šalių NT mokestis yra vienas iš pagrindinių biudžeto pajamų šaltinių, bet Lietuvoje jis vis dar fragmentiškas ir ribotas. Bet kuriuo atveju, jei valstybė ir planuoja įvesti naujus mokesčius, jie turėtų būti plačios bazės ir remtis visuotinumo principu. Siekius dalies visuomenės grupių sąskaita spręsti iššūkius, kurie svarbūs visiems ir kiekvienam gyvenančiam mūsų valstybėje, laikome ydinga praktika“.
Didžiausių Lietuvos verslo organizacijų vadovai kritiškai vertina ir galimą siūlymą apmokestinti draudimo įmokas, pažymėdami, kad daugiau negu pusės draudimo paslaugų Lietuvoje vartotojos yra verslo įmonės. Taigi draudimo įmokų mokestis būtų dar vienas verslo mokestis, kas taip pat turėtų neigiamą poveikį Lietuvos konkurencingumui.
Savo ruožtu, cukraus mokestis biudžetą papildytų apie 25 mln. eurų. Fiskalinis tokio mokesčio poveikis yra itin menkas, palyginti su administravimo kaštais, įgyvendinimo sudėtingumu ar didėjančia administracine našta nedidelei daliai verslo, tad cukraus mokesčiui verslo atstovai taip pat nepritartų.
Anot kreipimosi autorių, susirūpinimą kelia ir pats mokestinių pakeitimų rengimo procesas, kai visuomenės atstovai apie svarbias permainas sužino iš informacijos, nutekėjusios į žiniasklaidos priemones. Verslo organizacijų vadovai tikisi konstruktyvaus dialogo planuojant tokius svarbius ir reikšmingą poveikį šalies konkurencingumui ir verslo aplinkai turinčius sprendimus.
