Uždaryti
Daugirdas Jankus, Hostinger
Beveik 1 tūkst. darbuotojų, 2 mln. klientų iš daugiau nei 150 šalių ir kone kasmet po 60–70 proc. didėjančios pardavimo pajamos – tai tik keli faktai apie sparčiausiai pasaulyje augančią hostingo paslaugų įmonę „Hostinger“ iš Lietuvos. IT bendrovė kuria produktus bei paslaugas, padedančias klientams sėkmingai vystyti veiklą internete: kurti e. parduotuves, tinklaraščius, jų talentus ar paslaugas pristatančias svetaines ir kt. „Hostinger“ vadovu šių metų spalį oficialiai tapęs D. Jankus pastaruosius 6-erius metus buvo atsakingas už grupės rinkodarą.
„Svarbu būti ambicingu, tikėti tuo, ką darai, daug dirbti, o kai pavargsti, pailsėti. Svarbu pasirinkti kovas, kurias kovosi, ir pasirodyti jose maksimaliai geriausiai. Tokiu atveju sėkmė tampa duotybe“, – savo požiūrį į sėkmingo verslo auginimą šiandien atskleidžia jis, pasakodamas apie startuolio kūrimo užkulisius, kuriuose nepasiklysti padeda 10 esminių darbo principų.
– Prieš porą mėnesių oficialiai tapai „Hostinger“ vadovu – kokie pirmieji darbo mėnesiai buvo tau? Ką iš viso reiškia būti tokio dydžio įmonės vadovu?
– Verslo vadovo pozicija niekada nebuvo mano tikslas, tačiau gyvenime visuomet stengiuosi būti ten, kur galiu sukurti daugiausiai vertės. Be to, „Hostinger“ tikrai nusipelno visą savo laiką tam galinčio skirti valdybos pirmininko – todėl sutarėme pasidalinti atsakomybėmis su Arnu (Arnas Stuopelis buvo „Hostinger“ vadovu 12 metų iki tol – red. past.). Darbus perimti pradėjau sausį, kolegoms viduje vadovu tapau birželį. Šiandien galiu pajuokauti, kad miegu ramiai, bet trumpai, o psichologiškai niekas pernelyg ir nepasikeitė.
Aš esu už atvirumą, net radikalų, todėl pasidalinsiu atvirai. Tiesa ta, kad būdamas vadovu tu niekada neturi viso konteksto – jei pasitikėjimo sprendimu lygis viršija 50 proc. ribą, priimi jį ir varai pirmyn. Aišku, kad pakeliui neišvengi klaidų. Kuo daugiau klaidų darai, tuo greičiau per jas eini progreso link. Jei nori progresuoti, turi patirti diskomfortą – tau bus nemalonu, bet tu skirsi laiko apgalvoti konkrečią situaciją ir taip tapsi geresniu, nei buvai.
– Iki tapdamas „Hostinger“ vadovu, 6-erius metus dirbai šios įmonių grupės rinkodaros vadovu (CMO). Gali plačiau pasidalinti, kuo panašios ir skiriasi šios rolės?
– Buvau vienas pirmųjų „Hostinger“ marketingo komandos narių, vėliau užaugome iki 200 talentų komandos. Dideli ir tikslai, ir biudžetai, bet kartu daug neapibrėžtumo. Šiame kontekste turėjau gebėti priimti ne tik daug kasdienių operatyvinių, bet ir pakankamai brangių ir didelių sprendimų, kurių svarba augant įmonei augo kartu. Šiuo metu jaučiu, kad kasdienių sprendimų dalis yra gerokai mažesnė, bet tų, kuriuos priimu, reikšmė yra gerokai didesnė.
Manau, ir geras marketingo vadovas, ir geras įmonės vadovas turi gebėti valdyti daug konteksto, pasižymėti greita orientacija, tačiau nepamiršti apie pasirinkimus ir sprendimus komunikuoti komandai, klientams. Skiriasi, sakyčiau, konteksto plotis ir gylis. Tapus vadovu, man teko į daug dalykų įsigilinti labai nuoširdžiai – nuo finansų iki teisės, į ką šiek tiek laisviau žiūrėti ar labiau kolegomis pasitikėti galėjau ankstesnėje pozicijoje. Nėra, kad man asmeniškai labai patiktų taisyklės ir procesai, tačiau suprantu to vertę ir stengiuosi, kad kitiems nereikėtų to skausmo kęsti – tai mano atsakomybė šiandien.
– Įdomu, ar dažna praktika pasaulyje, kai startuolio CMO tampa CEO?
Kiek teko domėtis, dažniausiai CEO tampa COO (vykdomieji vadovai) ar CFO (finansų vadovai). Remiantis kai kuriais tyrimais, jų skaičiai siektų ir net viršytų 50 proc. Marketingo vadovai statistiškai įmonių vadovais tikrai tampa rečiau. Kadangi atstovauju marketingo industrijai, esu šiek tiek šališkas ir tikiu, kad proporcija ateityje keisis. Šiuo laikotarpiu ir šioje ekonomikoje, pasaulio ir kartų dinamikoje, vis svarbesnės tampa minkštosios savybės, greiti ėjimai, netikėti požiūriai, todėl tikiu, kad ši rolė taps patraukli ir kitų patirčių profesionalams.
– O kaip tu atradai marketingą ir startuolius? Studijavai ekonomiką ir politiką, karjeros kelią pradėjai nuo praktikos banke, vėliau – Seime. Kaip atsidūrei „Hostinger“?
– Tiesą pasakius, aš svajojau tapti klasikinės muzikos dainininku. Iki šiandien man labai patinka menas, bet labiausiai – muzika. Mokykloje gerai sekėsi ir kiti dalykai – nuo matematikos ir fizikos iki anglų kalbos ir istorijos, todėl turėjau daug pasirinkimų. Svarstant, ką toliau veikti, ne be aplinkinių ir tėvų pagalbos, buvau įtikintas, kad meno kelias tik atrodo glamūriškai. Suvokiau, kad nesugebėčiau lipti ant scenos ir vaidinti, nepriklausomai nuo to, kaip tą dieną iš tikrųjų jaučiuosi. Taip pat pritrūko vaizduotės, ką būtų galima veikti pabaigus aktyvią dainininko karjerą, todėl dainavimas liko hobiu.
Kortos sukrito taip, kad galiausiai pasirinkau ekonomikos ir politikos mokslus. Kai pradėjau mokytis, natūraliai tolesne kryptimi atrodė bankai arba politika – išbandžiau abu. Banke pradėjau dirbti 18-os metų ir visuomet, atrodo, vijausi svajonę. Pavyzdžiui, dirbti klientų centre, vėliau – spręsti įdomesnius klausimus, tuomet – persikelti į centrinę banko būstinę. Juokinga ir prisiminti, bet buvo etapas, kai norėjau tiesiog kortelės su savo vardu ir kabineto su langu į upės pusę.
Norėjau turėti daugiau atsakomybių, bet, kalbant apie darbą banke, jiems koją kišo ir mano studijos, ir jaunas amžius, man – jų nusistovėję organizaciniai procesai. Dar dirbau ir NT agentu, ir tiesioginės rinkodaros įmonėje, praktiką atlikau Seime, kol prie marketingo mane priartino vienas atliktas testas – pabandęs supratau, kad noriu sukti į internetą, kurti inovacijas ir matyti realius pokyčius. Taip prisijungiau prie vieno lietuviško kapitalo startuolio, kuris turėjo globalią ambiciją su dalele egzotikos – plėtrą užsienyje pradėjome nuo Irano. Daug mokiausi iš savo vadovų, eksperimentavome, augome, klydome, ilgainiui pradėjau norėti dar daugiau globalumo ir taip atradau „Hostinger“.
– Pameni, koks buvo pirmasis pokalbis su įmone, kurios vadovu dabar tapai?
– Planavome tiesiog susitikti trumpam kavos ir pasikalbėti, bet nuo pat pirmo momento sutapo mūsų vaibas, praleidome 3-4 valandas kalbėdamiesi apie galimus bendrus darbus ir daug nelaukę sukirtome rankomis.
Pirmasis įspūdis, ką prisimenu įžengęs į jų biurą: daug jaunų žmonių, visur aplink knygos. Laukdamas pokalbio, pradėjau su jais kalbėtis ir greitai supratau, kaip buvau pasiilgęs jausmo, kai dideli dalykai vyksta aplink, tos ambicijos, ugnies akyse.
Jei nori progresuoti, turi patirti diskomfortą – tau bus nemalonu, bet tu skirsi laiko apgalvoti konkrečią situaciją ir taip tapsi geresniu, nei buvai
– Ir kaip viskas atrodė realybėje, jau pradėjus dirbti? Turi kokių patarimų marketingistams, kurie tik žengia pirmuosius žingsnius startuoliuose?
– Išgirdus šį klausimą, pirma mintis galvoje – kliento poreikiai. Juos suprasti svarbu visiems, bet ypač – marketingistams. Dabar, kai turime daug gana lengvai prieinamų duomenų, daug skirtingų kanalų, pradėti dirbti marketingo srityje yra gana lengva. Tačiau daryti tai gerai ir suprasti giliai – labai sunku. Ir pirmasis žingsnis link to – kliento poreikių supratimas.
Kai tai atradau, daug dalykų tapo aiškesni, o darbe atsirado daugiau prasmės. Jei būčiau tai atradęs anksčiau, gal CEO būčiau tapęs 25-erių, o ne 31-erių (šypsosi – red. past.). Kalbant rimčiau, pamenu, pandemijos metu turėjome gana išsamią diskusiją, kokia turėtų būti mūsų prekės ženklo strategija – skaičiau knygas, kalbėjau su protingais žmonėmis, dirbančiais įmonėse, kurių rezultatai įkvepia, rinkau informaciją visais kitais įmanomais kanalais. Atradau, kad geri prekės ženklo strategai ypač daug bendrauja su klientais. Ir tai daro labai tikslingai, profesionaliai. Pavyzdžiui, jei tu žmogaus klausi, ko jis nori, jis nepasakys, nes tu nesiūlai jam sprendimo. Supratau, kad reikia nerti gilyn – mes suprantame hostingą, suprantame kliento iššūkius, bet kodėl jie renkasi būtent mus? Parašiau kelis el. laiškus klientams, jie rado laiko skambučiui, pasikalbėjome ir tai buvo labai vertinga.
Iš šios asmeninės iniciatyvos gimė „Interviu su klientu“ projektas, į kurį gali įsitraukti visi įmonės darbuotojai. Sukūrėme reikalingus įrankius, automatizavome procesą, padarėme jį labai patogų tiek darbuotojams, tiek klientams, ir dabar tokių interviu skaičiuojame šimtais per metus.
Noriu, kad kiekvienas mūsų komandos narys suprastų, kodėl daro tai, ką daro. Už skaičių yra tikri žmonės, todėl labai svarbu neprarasti empatijos jiems. Apie tai ne veltui kalba ir svarbiausias mūsų darbo principas – asmeniškai pažinti klientus ir nuolat domėtis jų poreikiais (angl. Customer Obsession). To ir tikiuosi iš visų įmonės darbuotojų šiandien.
– Pasidalink, ką šių pokalbių metu išgirstate – kokias naujas tendencijas pastaruoju metu matai ir kur link juda klientų įpročiai, lūkesčiai?
– Šiek tiek šaržuoju, bet, kuo toliau, tuo labiau žmonės nori nieko nedaryti ir uždirbti daug pinigų. DI banga parodė ir nustebino, iš ko žmonės gali generuoti pajamas ir kokių veiklų susigalvoti. Savo ruožtu mūsų darbas yra duoti gerus įrankius tam, kad jie savo tikslus ir svajones galėtų realizuoti, savo paslaugas kurti taip, kad kuo mažiau su jomis reikėtų dirbti iš techninės pusės. Žmonės turi užsiimti tiesiogine veikla, o ne rūpintis hostingu, tinklalapiais ir pan. Jei lyginčiau su scena, dainuoti, kai mes stovime užkulisiuose ir reguliuojame garsą ar šviesas.
– Ir tam reikia stiprios komandos – šiandien „Hostinger“ turi apie 1 tūkst. darbuotojų. Kaip išauginti aukštos kvalifikacijos profesionalų komandą? Kokių žmonių ieškote?
– „Hostinger“ turi 10 esminių principų, kuriais vadovaujasi kiekviename žingsnyje. Tarp jų – visiškas atsakomybės prisiėmimas, nuolatinis mokymasis, aukštų standartų siekimas, laisvė ir atsakomybė bei kiti. Samdydami tikimės, kad būsimi kolegos taip pat gebės jai remtis ir tai nekels jiems diskomforto. Atrankos procese į kultūrinį atitikimą visuomet žiūrime labai atsakingai. Jis visuomet lygiavertis profesiniams įgūdžiams. Antrasis lūkestis – tinkamos asmeninės savybės, tarp kurių itin vertiname šias: tam tikrą kuklumą (angl. humble), ambicingumą ir sumanumą. Kalbant apie komandos augimą, neapsiribojame geografiškai – talentas yra talentas, kad ir kur bebūtų.
– Kartą paklaustas, kokia yra sėkmės paslaptis, sakei, kad didžiausia paslaptis sėkmėje atsidūrus – kad paslapčių nėra. Tai kas realiai veikia siekiant rezultatų?
– Rizikuoju kartotis, bet svarbiausia – empatija. Suprasti klientą, nuoširdžiai norėti padėti, surasti veikiantį sprendimą. Jei sprendi problemą, klientas tave tikrai pasirinks. Visuomet stengiuosi grįžti prie pamatinių principų, nes aplinka, priemonės, įrankiai, algoritmai labai greitai keičiasi. Tačiau, jei aš suprantu patį principą, kaip jį įgyvendinsiu – tik detalės.
Man tai – didysis menas ir grožis. Smagu padėti kitiems – ar kolegai, ar klientui, matau tame prasmę. Jei kartais išsileidžia padangos ir, sakykime, dingsta motyvacija, aš pakalbu su žmonėmis aplink save. Būtent žmonės mane ir įkvepia – gera matyti, ką ir kaip darome, kokią vertę sukuriame. Klientai su mūsų produktais įgyvendina savo tikslus, svajones verčia realybe, jie mumis pasitiki, galiausiai, patiki savo pinigus – tai didžiulė atsakomybė. Kartu man gera matyti ir tai, kad mūsų darbuotojai gerai gyvena – realizuoja savo gebėjimus ir uždirba gerus atlyginimus, turi opcionų. Kartu smagu, kad papildome šalies biudžetą, prisidedame prie šalies gerovės. Šis kompleksiškumas kuria prasmę gyvenime, o tada ateina ir rezultatai, ir sėkmė.
– Mini, kad tave įkvepia žmonės aplink. Kas dar? Kaip atsipalaiduoji nuo darbo arba jam įsikrauni? Pavyzdžiui, ar dar dainuoji? Kokių kitų hobių turi?
– Taip, dainuoju. Kurį laiką dainavau mėgėjų chore, o dabar dainuoju draugų suburtoje grupėje. Vieną ar du kartus per metus pasirodome draugams ar šventėse, dažniausiai perdainuojame roko kūrinius. Man tai – meditacija, galimybė pakeisti aplinką.
Labai mėgstu ir keliones. Taip pat nuolat domiuosi pačiais įvairiausiais dalykais. Man įdomu suprasti, kaip veikiame mes, žmonės, bei mus supantis pasaulis. Laikau save smalsiu žmogumi, todėl temų spektras labai platus: nuo biologijos ir evoliucijos iki kvantinės mechanikos.
– O kaip jūs „Hostinger“ žiūrite į dirbtinį intelektą? Kokią ateitį čia matai?
– Esame DI optimistai ir manome, kad tai padės ir mums, ir visai žmonijai. Man patiko šia tema daug kalbančio Marko Andersono įžvalgos, kad tu negali to paneigti, prieš tai eiti – mūsų užduotis yra ant šios bangos užšokti ir su tuo dirbti.
Pavyzdžiui, anksčiau svetainės kūrimas būdavo nuobodus ir daug laiko kainuojantis darbas. Su DI sugebėjome šį procesą supaprastinti ir optimizuoti iki minučių. DI dabar gali parašyti ir tinklaraščio įrašus, ir optimizuoti SEO procesus. Klientai vertina šias paslaugas ir drąsiai jas renkasi. Nuo gegužės DI aptarnauja ir mūsų klientus, atsakydamas į dalį jų užklausų. DI diegiame ir vidiniuose procesuose, darbuotojams stengiamės suteikti maksimalią prieigą prie naujausių DI įrankių ir technologijų, kad monotoniškų darbų liktų kuo mažiau, o fokusas kryptų į tai, kas kuria tikrą vertę.
Vis dėlto pastebiu, kad startuolių ekosistemoje Lietuvoje apie tai daug kalbama, bet gerokai mažiau daroma, nes neva nėra laiko, nėra komandos, baisu dėl saugumo. Sunku keisti įpročius, bet DI nedings, todėl patariu kūrybingiau į tai žiūrėti ir eksperimentuoti jau šiandien.
– Kokius svarbiausius tikslus sau ir „Hostinger“ keli artimiausioje ateityje?
– Organizacijoje aš – jau beveik septynerius metus. Kasmet sparčiai augame ir augimo pagreitis tik didėja. Mūsų tikslas – išlaikyti augimą ir tapti Nr. 1 hostingo paslaugų verslu pasaulyje. Nesiruošiu imtis didelių pokyčių, nes manau, kad ši ambicija savaime reikalauja daug eksperimentavimo bei itin efektyvaus darbo. Sieksime didinti apsukas – dar greičiau ir daugiau mokytis, kurti inovacijas, toliau sparčiai augti. Lietuvos kontekste gal ir atrodome kaip didelis verslas, tačiau pasaulinėje rinkoje turime labai daug ką nuveikti.
– O koks būtų tavo patarimas Lietuvai? Kaip manai, ko reikia, kad Lietuvoje daugėtų startuolių ir vienaragių? Kad Lietuva taptų geriausia šalimi vienaragiams pasaulyje?
– Žaviuosi hebrajišku konceptu chutzpah. Tiesioginį vertimą sunku rasti, bet, sakyčiau, tai yra kūrybingas akiplėšiškumas, agresyvus sukimasis iš padėties, net tada, kai atrodo, kad vilties nebėra. Tad Lietuvai norėčiau palinkėti daugiau chutzpah.
Jeigu konkrečiau, trūksta dėmesio švietimui. Manau, kad situacija yra bloga ir tai reikia spręsti. Augame su „Hostinger“, nes daug laiko skiriame efektyviam mokymuisi. Kuo efektyviau tą darysime šalies lygmeniu – tuo geriau bus visiems.
Antra, trūksta ir ambicijos. Jeigu nebijosime svajoti ir puoselėti globalių tikslų, būsime stiprūs ir sunkiai sustabdomi. Esame maža šalis, tad, jei norime gyventi gerai, turime rasti būdų, kaip galėtume tapti globalios ekonomikos dalimi, kurti aukštos pridėtinės vertės produktus. Manau, kad turime visas tam reikiamas sąlygas.
