Uždaryti
Už „Payhawk“ vairo Lietuvoje stojęs Saulius Žlabys sako, kad ši patirtis unikali buvo ir jam – finansinių technologijų sektoriuje jis atsidūrė po ilgų karjeros metų banke. Šiandien kartu su komanda jie vysto išlaidų valdymo platformą, kuri supaprastina įmonių mokėjimus, konsoliduoja bendrovių mokėjimo korteles, pagreitina darbuotojų išlaidų kompensavimą ir leidžia efektyviau valdyti mokėtinas sąskaitas – palengvina įmonių finansų vadovų, finansininkų kasdienį darbą. Vienaragio statusą „Payhawk“ pasiekė per mažiau nei 4 metus.
„Siekdamas sukurti sėkmingą produktą, šiandien turi kurti gerokai daugiau vertės. Tik vienas funkcionalumas, kad ir koks geras, kliento dėmesio neišlaikys. Sėkmingi ateities sprendimai turi turėti daug daugiau kompleksiškumo, pasiūlos, integracijų ir realios naudos galutiniam vartotojui“, – pastebi S. Žlabys, paklaustas, į ką atkreipti dėmesį patartų kuriantiems verslą.
– Ar gali šiek tiek plačiau supažindinti su „Payhawk“? Kuo ši įmonė išskirtinė, kad pasiekti vienaragio titulą jums su komanda truko mažiau nei 4-erius metus?
– Visų pirma, išskirtinė yra pati idėja, nes efektyvus išlaidų valdymas, iš esmės, aktualus visoms įmonėms. Konkretus pavyzdys – įmonė veikia globaliai, komanda daug keliauja. Naudodamiesi „Payhawk“, jie atsiskaito kortele, sistema išlaidas atvaizduoja, finansininkai realiu laiku valdo informaciją. Produktas yra apčiuopiamas, rezultatas aiškiai matomas. Mano akimis, įdomu ir tai, kad turbūt esame net ne fintech, o techfin. Iš pradžių atsirado išlaidų valdymo sistema, tik tuomet buvo prijungtos mokėjimo paslaugos, pirkimų valdymo funkcionalumai ir kiti.
Antra, tai įmonė, kurioje yra ypač daug kokybiško talento, turinčio ir spec. žinių, ir tarptautinės patirties. Išskirčiau ir vadovų komandą – nuo pat pirmos dienos įmonės įkūrėjas ir vadovas pats dirba pasiraitojęs rankoves: brėžia strategiją ir kryptį, kelia ambicingus tikslus, bet tuo pačiu žino, kas kuo gyvena. Pastovumas ir atkaklumas veikia, „Payhawk“ labai stipriai auga – kasmet keliame tikslą paaugti po 100 proc. ir sėkmingai tą darome. Pavyzdžiui, pernai paaugome beveik 100 talentų, šiuo metu grupėje dirba beveik 400 žmonių, pagrindinė įmonės būstinė veikia Londone, didžiausias biuras – Sofijoje.
– Kokį vaidmenį būtent Vilnius ir Lietuva atlieka rašant „Payhawk“ sėkmės istoriją?
– Sprendimas padalinį įsteigti Lietuvoje buvo priimtas Lietuvą, kaip fintech centrą, vertinant kitų šalių kontekste, tarp jų – Liuksemburgo, Vokietijos ir kitų ES šalių. Lietuva po Brexit atliko puikų darbą reklamuodama ir atkreipdama investuotojų dėmesį, todėl pas mus ėmė steigtis daug progresyvių fintech įmonių. „Payhawk“ kūrėjai matė, kad čia veikia daug el. pinigų įstaigų, taip pat bendradarbiavo su viena iš jų, suprato, kad čia yra daug puikių talentų, turinčių tinkamų kompetencijų, kurios gali padėti „Payhawk“ augti toliau, todėl įžvelgė potencialą. Buvome viena iš dviejų licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų 2023 metais.
– Tavo akimis, į kokias galimybes, auginant fintech sektorių, svarbu atkreipti dėmesį?
– Pagrindinė klaida, kurią Lietuva dabar daro, tai kad siekiame būti reguliaciniais pirmūnais. Jei ES lygiu turime numatytas rekomendacijas, gausu pavyzdžių, kai bandysime jas atliepti griežčiau. Norėdami kaip šalis ir toliau išlikti patrauklūs investuotojams, turime atidžiai sekti, kas vyksta kitose šalyse, prisiimti rizikas. Todėl norėtųsi palinkėti racionalumo – kada tai naudinga ir svarbu, o kada galbūt nebūtina, atsižvelgiant į rinkos dydį, šalies strategiją ir pan., matyti globalų vaizdą ir sprendimus priimti tokius, kurie skatintų augimą šalyje. Priešingu atveju mažiname savo konkurencingumo galimybes. Ar Lietuva turi potencialo išlikti fintech centru? Taip. Tačiau tam reikia palankesnės reguliacinės aplinkos. „Payhawk“ savo veiklą gali vystyti visoje ES, kur prekių ir paslaugų judėjimas neribojamas, tačiau kaip veikia, pavyzdžiui, finansų priežiūros institucijos Lietuvoje ir kitose ES šalyse, kardinaliai skiriasi, todėl perspektyva pritraukti naujų investicijų, diegti inovacijas ir skatinti proveržį iš Lietuvos yra niūresnė. Pokyčiai tikrai įmanomi. Puikus pavyzdys, kurį ir aš asmeniškai stebėjau iš arti, Valstybinės mokesčių inspekcijos transformacija iš to, ką turėjome devyniasdešimtaisiais, į patarėją mokesčių klausimais – sukurta aplinka verčia įmones nebebijoti, kad galimai netinkamai veikia ir drąsiai konsultuotis. Savo ruožtu fintech srityje šiandien, nepabijosiu pasakyti, inspektavimo reguliuojamos įstaigos baiminamasi, nes pirminis požiūris yra artimesnis tam, kad esi kaltas, kol neįrodei, kad yra kitaip. Reguliacinė aplinka turi keistis iš baudėjo į konsultanto, padėjėjo ar patarėjo. Ir tai nėra tik mano asmeninis požiūris, matau, kad ir kitų fintech vadovų nuotaika yra tokia pati.
– Finansų sektoriuje tu pats dirbi daugiau nei 20-metį. Patikslink, tai kaip nutiko taip, kad sėkmingas bankininkas pasuko į startuolį?
– Man patinka žengti į naujas, iki tol neišbandytas sritis, susidurti su iššūkiais ir mokytis naujų dalykų, išsiaiškinti sprendimo variantus ir įgyvendinti keliamus tikslus, todėl nuolat ieškau galimybių tobulėti bei imtis veiklų, kurių iki tol nebuvau daręs. Kuriant verslą, yra svarbių dedamųjų, kurių banke niekada nebūčiau sužinojęs, likdamas sraigteliu dideliame aparate. Supratau, kad man patinka rasti sprendimus, kai žinai, kaip turi atrodyti galutinis rezultatas, bet turi laisvę kelią iki jo rasti pats. Startuoliuose kiekviena diena vis kitokia, kupina naujų iššūkių ir reikalaujanti gerokai didesnio susikaupimo ir energijos. Į priekį vesdamas naujus produktus ir idėjas, realiai, startuolius, gauni gerokai daugiau atsakomybių ir greičiau augi profesine prasme.
– O kaip atrodė tavo karjeros kelias iki „Payhawk“? Kaip pradėjai dirbti čia?
– Esu kilęs iš Šiaulių. Visada maniau, kad savo karjerą siesiu su verslu, nes nuo mažens augau verslo aplinkoje ir visuomet tikėjau, jog galiu būti sėkmingas šioje srityje. Po mokyklos įstojau į Vilniaus universiteto Tarptautinio Verslo Mokyklą, studijų metu įsidarbinau praktikantu finansų maklerio įmonėje. Jau tuomet tai prilygo dalies svajonių išsipildymui – iki tol finansų maklerius buvau matęs tik filmuose. Besidarbuodamas supratau, kad finansų sektorius man tikrai patinka ir išvažiavau žinias gilinti užsienyje. Anglijoje baigiau bankininkystės ir finansinių paslaugų magistro studijas. Grįžęs įsidarbinau SEB banke finansų makleriu – sekėsi labai neblogai, 23-ejų buvau atsakingas už prekybą užsienio rinkose, viską, kas nėra Baltijos šalys. Kai prekiauji Niujorke, Londone, atidarai tokias naujas rinkas kaip Kazachstanas ar Turkija, laikais, kai norėdamas akcijų nusipirkti dar turi faksu informaciją siųsti, unikali patirtis. Lūžio taškas buvo, kai Lietuvoje pradėjome kurti pirmąją prekiavimo (ang. trading) platformą, tuomet supratau, kad ateitis yra skaitmenizacija. Iš viso su akcijų prekyba dirbau gal 6-erius metus.
Tuomet perėjau į kitą banko skyrių, dirbau su verslo klientais, kuriems tekdavo pristatyti, apsidraudimo (angl. hedge) sandorius rizikoms valdyti. Tai buvo labai įdomus laikas, važiuodavau vilkėdamas kostiumu ir portfeliu į, pavyzdžiui, kokį garažą Šiauliuose, kur gamina baldus, eksportuojamus į Švediją, įmonių apyvarta siekia milijonus, ir bandydavau padėti verslininkams suprasti, kad jie praranda gana reikšmingas sumas dėl netinkamo valiutų konvertavimo rizikų valdymo. Padėdavau rasti galimus sprendimus, kaip valdyti finansinius srautus bei gauti iš to didžiausią naudą. Galima sakyti, pardavimai visada buvo mano arkliukas. Esu dirbęs ir verslo plėtros srityje, „Nordea“ banke, buvau ir kontaktų centro vadovas, kur prasidėjo mano, kaip vadovo karjera.
Kai supratau, kad dirbant banke, kur viskas išsamiai reglamentuotai, galimybės daryti pokyčius greitai yra gana ribotos, įsidarbinau vienoje sparčiai augančioje Singapūro įmonėje, kuri teikė trumpalaikes paskolas privatiems klientams pietryčių Azijoje. Jiems reikėjo sprendimo, kaip galėtų finansuoti savo veiklą, nes poreikis kapitalui buvo didelis – todėl sukūrėme platformą ES investuotojams. Deja, bet prasidėjus pandemijai savo akimis pamačiau, kaip 1 tūkst. darbuotojų įmonė per 3 mėn. bankrutavo, tai buvo nauja ir neįkainojama patirtis. Po kurio laiko susipažinau su partneriais iš Honkongo, kurie Europoje norėjo vystyti mokėjimų verslą. Šiuo klausimu neturėjau jokios patirties, tačiau ėmiausi šio iššūkio, sukūrėme verslo planą, sudėliojau infrastruktūrą, žmones ir atsakomybes, kontrolės funkcijas ir per 5 mėn. sėkmingai licencijavomės. Trejus metus dirbau šį darbą, iki „Payhawk“. Kai vyko pirmieji pokalbiai su „Payhawk“, man labai patiko kūrėjų užsidegimas, idėja ir verslo potencialas. „Payhawk“ yra vienaragio statusą turinti įmonė, teikianti išlaidų valdymo paslaugas Europoje veikiančioms įmonėms – tai visai kitas veiklos lygis, o tai reiškia ir didesnė komanda, ir daugiau įdomesnių projektų bei galimybė įgyti naujų žinių bei prisidėti prie įmonės augimo.
– Kaip tu manai, kas paskatintų daugiau talentų apsvarstyti karjeros galimybes technologijų srityje? Ką pastebėjai iš savo asmeninės patirties?
– Sakyčiau, išorinė motyvacija – mažai svarbus veiksnys. Pats asmeniškai žmogus turi būti proaktyvus, norėti daryti ir pasiekti daugiau, turėti aukštą toleranciją rizikai – nebijoti suklysti, nebijoti prarasti darbo, kuriame duona garantuota, dėl didesnio ir ilgalaikio tikslo.
– Palietei įdomią temą – kokiais dar principais gyvenime ir darbe vadovaujiesi?
– Tikiu, kad, norint būti geru vadovu, aplink save reikia suburti stiprius žmones. Ir, jei jau nusprendei dirbti kartu, turi juos įgalinti, pasitikėti jų kompetencijomis ir leisti augti. Žinoma, išlikti pasiekiamas, padėti pamatyti platesnį kontekstą ir atliepti dvejones. Man labai svarbu, kad žmonės komandoje išlaikytų balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, nebūtų pervargę. Pervargę žmonės daro daugiau klaidų, yra neproduktyvūs. Taip pat laikausi principo, kad geriau padaryti, suklysti ir judėti toliau nei būti pasyviam ir būtinų pokyčių nesiimti.
– Kaip manai, kas kuriant startuolį, technologijų įmonę, yra svarbiausia? Kur, siekiant sėkmės, augimo ir efektyvumo versle svarbu kreipti didžiausią dėmesį?
– Kalbant apie ankstyvąją stadiją, visų pirma, kiekvienam kūrėjui svarbu pasitikrinti savo idėją, kiek ji aktuali rinkai. Pavyzdžiui, „Payhawk“ kūrėjai abu pradėjo veiklą su 15 tūkst. eurų, iš kurių pusę sumos skyrė „Amazon“ čekiams. Juos dovanodavo tiems finansų vadovams, kurie sutikdavo skirti laiko pokalbiui apie tai, su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria savo darbe. Supildę sąrašą, jie išsigrynino labai konkrečią problematiką iš tikslinės auditorijos ir pradėjo veikti. Svarbu ir tikėti savo idėja, daug dirbti – galbūt iš anksto susitarti su šeima, artimaisiais, kad dabar tam skirsiu didžiąją dalį savo laiko. Artimųjų žmonių palaikymas yrai labai svarbus, nes labai tikėtina, kad iš pradžių ne viskas klostysis kaip planuota, ir tikėtina ne kartą kils abejoniu ar tikrai kuriamas sprendimas aktualus rinkai, todėl tokiais momentais reikia artimųjų pagalbos, kad padėtų toliau tikėti savo idėja ir tęsti darbus. „Payhawk“ iki pirmosios investicijos teko kalbėtis su per 60 rizikos kapitalo fondų iki kol atrado partnerius, kurie patikėjo idėja. Taip pat kuriant startuolį yra svarbu negailėti savęs – niekas „nepasidaro“ savaime, per 4 valandas per dieną ar 4 dienas per savaitę, turi būti pilnai įsitraukęs ir atiduoti visą save.
– Kaip manai, ko reikia, kad Lietuvoje daugėtų startuolių, fintech įmonių ir vienaragių?
– Manau, turime tikrai gerą pagrindą žmonių, kurie gali kurti aukštos pridėtinės vertės produktus. Turime stiprius intelektinius resursus, žmones, kurie matė daug – mokėsi, keliavo, dirbo gerose įmonėse. Ko mums reikia, tai daugiau drąsos. Kaip drąsą savyje auginti, individualu, bet galiu patikinti, kad tuos pirmuosius svarbiausius žingsnius žengiant, paprastai visos kitos trūkstamos dalys aplink susidėlioja – svarbu tik išdrįsti pradėti pokytį.
