Uždaryti
Gintarė Verbickaitė
Atsakymas paprastas – dar yra, ką nuveikti. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė viziją, kurioje orientuojamasi į didesnes investicijas moksliniams tyrimams, inovacijas ir reguliacinės naštos mažinimą. Diskusijos sukasi ir apie vadinamąjį „28-ąjį režimą“, kuris sukurtų vieningą supaprastintą reguliavimą naujai įsikūrusioms, inovatyvioms įmonėms, leidžiantį veikti be tarpvalstybinių apribojimų. Tai turėtų padidinti Europos patrauklumą talentams ir kapitalui bei sustiprinti regiono pozicijas skatinant inovacijų ir startuolių ekosistemas.
Ši europinė ambicija siunčia Lietuvai aiškų signalą: norint išlikti konkurencingiems, būtina kuo greičiau priimti greitus ir drąsius sprendimus. Naujoje Vyriausybės programoje numatyti tikslai remti proveržio technologijų plėtrą, startuolių ekosistemos vystymą, kryptingai remti aukštos pridėtinės vertės skaitmeninius produktus ir paslaugas eksportuojančias įmones bei startuolių kūrimąsi. Nors startuolių bendruomenė auga, daugelyje sričių turime perteklinę biurokratiją ir sudėtingą reguliacinę aplinką, kuri stabdo ekonomikos plėtrą. Todėl verslą prižiūrinčių institucijų kompetencijų stiprinimas ir reguliacinės bei mokestinės sistemos tobulinimas galėtų paskatinti ekosistemos proveržį.
Institucinio požiūrio kaita
Nors startuoliai laikomi šiuolaikinės ekonomikos varikliu, Lietuvoje vis dar trūksta jų veiklos supratimo, ypač kalbant apie naujus verslo modelius ir su jais susijusius mokestinius bei reguliacinius aspektus. Tad itin svarbu vystyti institucijų kompetencijas bei žinias apie globaliai veikiančių įmonių subtilybes, optimizuoti veiklas, diegti technologinius sprendimus, kurie tiek priartintų institucijas prie dabartinės verslo aplinkos, tiek pagelbėtų efektyviau valdyti išteklius ir teikti viešąsias paslaugas. Turime siekti institucijų ir verslų požiūrio vieni į kitus kaip į partnerius, kad Lietuvos verslo aplinka taptų patrauklesnė tiek vietos, tiek tarptautiniams verslams.
Bendradarbiavimas – ne pasirinkimas, o būtinybė
Konstruktyvus dialogas, orientuotas į sprendimų paiešką ir sąlygų verslui augti sukūrimą, o ne kontrolės griežtinimą, galėtų padėti Lietuvai tapti palankesne šalimi startuolių kūrimui ir plėtrai. Neabejoju, kad spartesnė viešojo sektoriaus paslaugų skaitmenizacija ir institucijų kompetencijų gerinimas leistų kurti naują realybę, kur greita ir patogi sąveika su valstybės institucijomis taptų norma. Tai svarbu visoms Lietuvoje veikiančioms įmonėms, o ypač – įmonėms, kurių steigėjai ar vadovai yra užsieniečiai ir kuriems viešųjų paslaugų prieinamumas vis dar kelia daugybę iššūkių. Siekiant skatinti startuolių augimą, būtinas ne tik institucijų atvirumas ir noras gilintis į šiuolaikinius verslo modelius, bet ir aktyvesnis dialogas su verslu. Kol vietinės įmonės stringa biurokratijos spąstuose, tarptautiniai verslai dažnai renkasi jurisdikcijas, kuriose veiklą vykdyti yra paprasčiau. Pozityvų pokytį šioje srityje gali pasiekti siūloma Vyriausybės iniciatyva kurti dvišalę verslo ir LRV komisiją biurokratizacijos mažinimui bei nauja platforma verslams ir valstybės tarnautojams pranešti apie perteklinės biurokratijos atvejus.
Proveržio variklis – mokestiniai pokyčiai
Vyriausybės programoje numatyti tikslai gerinti mokestinę verslo aplinką, užtikrinti jos paprastumą ir stabilumą – tai svarbūs įsipareigojimai, kurių įgyvendinimo verslas su nekantrumu laukia. Norimą proveržį paskatintų ir numatomos pelno mokesčio lengvatos į įmonės modernizavimą reinvestuojamam pelnui, mokestinių prievolių palengvinimas pradedantiesiems verslininkams ir mažesnėms įmonėms.
Šiuo metu tiek Latvija, tiek Estija siūlo nulinį pelno mokesčio tarifą į įmonės veiklą reinvestuojamam pelnui, taip skatindamos verslus augti ir kurti papildomą vertę vietos ekonomikoje. Deja, tačiau šiuo metu Lietuva negali pasiūlyti tokio lygio konkurencingumo, o papildomos mokestinę naštą inovatyvioms įmonėms palengvinančios priemonės, pavyzdžiui, mokslo ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų atskaitymo iš pajamų sistema, yra gana sudėtingos.
Europai atsidūrus svarbiame lūžio taške, Lietuva turi galimybę reformuotis ir išsiveržti į priekį. Nuosekliai diegiant skaitmeninius sprendimus viešajame sektoriuje, mažinant biurokratines kliūtis, stiprinant institucijų kompetencijas bei įgyvendinus verslų augimą skatinančią mokestinę sistemą turime visas galimybes tapti konkurencingesne šalimi, užtikrinti ilgalaikį ekonomikos vystymąsi ir tapti europiniu inovacijų centru.
