Uždaryti
Šiandien tai ir yra svarbiausia. Pirma, mes turime gebėti iškart pasiūlyti efektyvų ukrainiečių apgyvendinimo sprendimą. Antra, centralizuotai užtikrinti kuo sklandesnį integracijos procesą. Trečia, operatyviai įdarbinti turinčius tam galimybes ir sąlygas (arba jas suteikti).
Vis dėlto dalis tradicinio verslo dar gyvena kita aktualija – mokestiniais pasiūlymais. Nuo nulinio PVM paramai prekėmis bei paslaugomis, kurios skirtos Ukrainai ir iš šalies pasitraukusiems pabėgėliams, iki išskirtinių sąlygų pelno mokesčio lengvatai už paramą.
Tokie prašymai, naudojantis esama situacija Ukrainoje, sunkiai suprantami vertybiškai. Klausimas turėtų būti ne „O tai kokia nauda mums?“, bet „Kuo būtent mes galime padėti?“.
Pasigirsta įvairių vertinimų, tačiau ekspertai sutaria, kad bene svarbiausi yra trys pirmieji mėnesiai. Raskime sprendimų bent tokiam laikui patenkinti ukrainiečių apgyvendinimo, vaikų priežiūros ir kitus būtiniausius buitinius klausimus, skatinti kultūrinę ir socialinę integraciją.
Klausimas turėtų būti ne „O tai kokia nauda mums?“, bet „Kuo būtent mes galime padėti?“.
Darbuotojai iš Ukrainos – kova vyksta ne tik karo lauke
Nors ukrainiečių įdarbinimo klausimas dalyje visuomenės yra jautrus – visi žinome, kad į Lietuvą daugiausiai atvyksta moterys su vaikais, nes vyrai lieka ginti Ukrainą, svarbu užimti principinę poziciją. Įdarbindami ukrainiečius jiems leidžiame kuo greičiau atsistoti ant kojų, patiems kontroliuoti savo gyvenimą, skatiname savarankiškumą ir padedame rasti daugiau galimybių kovoti. Nes kova šiandien vyksta ne tik karo lauke.
Kalbant apie IT sektorių kol kas nematau pakankamai duomenų, kurie leistų teigti, kad ukrainiečių techbendruomenei reikėtų reikšmingos pagalbos įsidarbinti. Mykhailas Fedorovas, Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras, yra pasakęs, kad techindustrija Ukrainoje yra labai stipri, reikalinga, o geriausia pagalba čia – toliau dirbti ir uždirbti pinigus savo šaliai.
Iškalbingas vieno lietuvių startuolio, turinčio 20-ies specialistų komandą Ukrainoje, pavyzdys – jau po pirmosios karo savaitės didžioji dalis darbuotojai grįžo prie darbų. 90% darbo IT sektoriuje šiandien gali būti organizuojama nuotoliniu būdu, todėl Lietuvoje darbo kol kas ieško tik pavieniai Ukrainos specialistai. Pavyzdžiui, viena mano pažįstama ukrainietė jau antrą savo dieną Lietuvoje sėdo prie darbų – pasikeitė tik fizinė vieta.
Kova šiandien vyksta ne tik karo lauke.
Vertybinis klausimas: judiname ar stipriname valstybės pamatą?
Todėl pasigirstančios įvairios idėjos dėl mokestinių išimčių pasitikėjimo jų siūlytojų sąžiningumu nekelia. Net kalbant apie mechaniką mokestinei sistemai nėra sveika turėti daug išimčių ir itin individualizuotų, siauros paskirties, laikinų sprendimų.
Tačiau kur kas svarbesnė vertybinė dalis – PVM yra biudžeto pajamos. Stipri valstybė yra ta, kuri turi pajamų. Ir, pavyzdžiui, iš jų gali dengti išaugusius gynybos ar švietimo, socialinės priežiūros sistemos poreikius. Tad bandymai iš valstybės reikalauti bet kokių kompensacijų ar išmokų tik judina jos pamatą.
Lietuvos startuolių vardu galiu drąsiai sakyti, kad mums tai – nesuprantama. Nepritariame jokioms ekskliuzyvinėms lengvatoms už suteiktą paramą Ukrainai. Toliau sąžiningai mokėsime visus mokesčius, kurie priklauso, negriaudami mokestinės sistemos.
Negana to, jei būtų nuspręsta įvesti savanorišką mokestį, skirtą šalies gynybai stiprinti, dažnas startuolis ir jį apmokėtų tik tam, kad bent 5% mūsų biudžeto būtų skirti šalies gynybai.
