Uždaryti
Gynybos raumenys priklauso nuo ekonomikos būklės
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, daktaras Algirdas Bartkus forume atskleidė sąsajas tarp ginkluotų konfliktų baigties ir ekonomikos. „Istorija rodo, kad pirmiau palūžta valstybė, kurios ekonomika neatlaiko. Taigi, ekonomikos būklė yra neatsiejama nuo saugumo ir gynybos perspektyvų“, – sakė A. Bartkus, pabrėždamas, kad gynybos finansavimas negali būti atsietas nuo ekonomikos augimo.
Analizuodamas Lietuvos ekonomikos rodiklius, A. Bartkus pastebėjo, jog lėtėja vienam gyventojui tenkančios BVP dalies augimo tempas. Ekonomistas tai laiko įspėjimo signalu, o neįvertinus ekonominio ciklo, pablogintos sąlygos verslui gali įgyti didelę griaunamąją jėgą ir sukelti skaudžias socialines pasekmes. Atitinkamai, anot A. Bartkaus, kai ekonomika sulėtėja ar smunka, gynyba atsiduria podukros vietoje – šios srities finansavimas susitraukia.
„Susitraukia ir tarptautinių investuotojų susidomėjimas Lietuva“, – antrino Dainius Dundulis, „Norfa“ įmonių grupės savininkas. Verslininkas atkreipė dėmesį į Lietuvos ekonomikos priklausomybę nuo tarptautinių investicijų. „Tačiau mūsų šalis nepasimoko. Matėme, kaip gamybą iš Lietuvos iškelia „Coca-Cola“, „Kraft Foods“ ir kitos bendrovės. Jos persikelia į Lenkiją, kur sąlygos yra palankesnės. Ten jos kuria darbo vietas ir moka mokesčius“, – dėstė D. Dundulis, nagrinėdamas mokestinės aplinkos įtaką tarptautinių kompanijų sprendimams.
Kaip alternatyvią išeitį tiek A. Bartkus, tiek nepriklausomas rizikos analitikas Šarūnas Andriukaitis–Sutkus įvardijo skolinimąsi. Ekspertų teigimu, valstybės skolos santykis su BVP gali būti gerokai didesnis – Lietuva gali skolinti daugiau ir taip sėkmingai patenkinti gynybos poreikius.
Mato kairiosios politikos įgyvendinimą, o ne pastangas finansuoti gynybą
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas pabrėžė, kad pastarųjų metų Lietuvos pažangą liudija įvairūs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rodikliai ir indeksai, pavyzdžiui, „The Tax Foundation“ mokesčių konkurencingumo reitinge mūsų valstybei skirta 5 vieta. „Kartu matome sparčiausią atlyginimų augimo tempą ir laimingiausią jaunimą pasaulyje“, – dėmesį į Lietuvos pasiekimus atkreipė M. Dubnikovas ir iškart pažymėjo, kad šie pasiekimai yra labai trapūs. „Ašinė problema yra pasiūlymas sumuoti gyventojų pajamų mokesčius. Balsavimas Seime gali nulemti, kad Lietuvoje turėti kapitalo neapsimoka“, – teigė M. Dubnikovas, pastebėjęs, jog Lietuvoje dar niekada nebuvo tiek prieš mokesčių tvarkos pokyčius susivienijusių organizacijų ir asociacijų.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas mano, kad Lietuva su naujos reformos apmatais pametė tikslą supaprastinti mokesčių sistemą, daryti ją lengvesnę. M. Dubnikovo teigimu, asociacijos išsiuntė per 200 pasiūlymų, tačiau sulaukė skurdžių atsakymų į argumentus. „Akivaizdu, kad valdžia nėra linkusi kurti dialogo ir leistis į diskusiją. Todėl jokie argumentai neveikia. Nors turime labai aiškius skaičiavimus, kaip nauji mokesčiai neproporcingai stipriai paveiks visuomenę“, – teigė M. Dubnikovas. Tiek jis, tiek kiti forume dalyvavę ekspertai konstatavo, kad dabartinių valdžios planų tikslas yra ne gynybos finansavimas, o kairiosios politikos įgyvendinimas.
Klaidos kainuoja brangiai
Surinkti papildomus 500 mln. eurų gynybos poreikiams galima daugybe būdų. Tai nėra tokia suma, dėl kurios būtų verta destabilizuoti sistemą, įsitikinęs Mantas Katinas, „Wargaming Vilnius“ vadovas, asociacijos „Vienaragiai LT“ valdybos narys. Pasak jo, mokesčių reforma brėžia visai kitokią kryptį, negu Lietuva įgyvendino per pastaruosius 15 metų augimo. „Nors ilgalaikėje strategijoje Lietuva užsibrėžia tikslą auginti aukštos pridėtinės vertės sektorius, tačiau dabar akivaizdžiai trūksta paskatų, kurios į ten nukreiptų žmones“, – teigė M. Katinas, pabrėždamas darbo apmokestinimo režimo įtaką šalies konkurencingumui. Anot jo, Lietuvos kelias turėtų būti ne perskirstymas, o ekonomikos auginimas. „Šiandien žmonių ir kapitalo mobilumas yra ypač didelis. Kapitalas gali lengvai keisti savo veiklos jurisdikciją – tai žino daugybė dėl jo agresyviai konkuruojančių valstybių“, – sakė verslo atstovas.
Savo ruožtu Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė savo pranešime pastebėjo, jog Lietuva neišnaudoja turimų išteklių. Visų pirma, dėl įvairių nuosavo turto apskaitos klaidų ir neveiklumo. D. Čibirienė nurodė, kad Valstybės pažangos ataskaita dar nėra pateikta, nors šiemet terminas pateikti dokumentą jau suėjo.
Auditorė taip pat vardijo klaidas, kurios ekspertams kelia abejonių dėl planuojamų valstybės biudžeto surinkimų ir galimybių atliepti gynybos poreikius. Forumo pranešėja priėjo prie išvados, kad šiuo metu yra visiškai neaišku, kaip valstybė įgyvendina strateginius finansinius tikslus, kur pasiekta pažanga ir koks veiksmų efektyvumas. Pasak D. Čibirienės, reformos poreikis apskritai nėra suformuotas ir pagrįstas faktais – pateikiami tik statistiniai duomenys. Dėl to, Valstybės kontrolė pripažino, kad negalėjo nustatyti beveik 0,7 mlrd. eurų siekiančių išlaidų paskirties. „Būtent apie panašią sumą kalbama, kai ieškoma šaltinių gynybos finansavimui“, – pridūrė D. Čibirienė, pažymėdama, jog apskaitos klaidos ir reikšmingi duomenų iškraipymai kartojasi metų metais, o neapskaitomas valstybės turtas užkerta kelią įdarbinti kapitalą, neaišku, kaip turtas, valstybės ištekliai, vertybės ir kt. yra įkainoti, valdomi, naudojami ir t. t.
Apie tai, kaip planuojama mokesčių reforma gali paveikti skirtingus sektorius ir gyventojų grupes forume taip pat pasisakė: Draudimo brokerių rūmų prezidiumo narė Edita Likienė, transporto ir logistikos bendrovės „Vlantana“ generalinė direktorė Sabina Chochrina, Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, virtuvės šefas Liutauras Čeprackas, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA tarybos pirmininkas Domantas Razauskas, Lietuvos muzikos verslo asociacijos valdybos narys Lauras Lučiūnas, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Prieš Seimui pradedant svarstyti Vyriausybės patvirtintus mokesčių pakeitimus, verslo bendruomenė išplatino kreipimąsi į Seimo narius, ragindama nepritarti siūlomai mokesčių reformai dabartiniu pavidalu. Kreipimesi pabrėžiama, kad planuojamų pakeitimų pasekmės būtų pražūtingos šalies ekonomikai ir socialinei gerovei – išaugusios mokesčių naštos pasekoje didėtų prekių ir paslaugų kainos, lėtėtų atlyginimų augimas, silpnėtų gyventojų perkamumas. Būtų suduotas smūgis investiciniam klimatui, o kartu – ir valstybės gebėjimui užtikrinti tvarų, savalaikį gynybos bei kitų strateginių sričių finansavimą.
Verslas dar kartą kviečia politikus išgirsti ekspertų argumentus, atsisakyti skubotų sprendimų ir grįžti prie konstruktyvaus dialogo.
Nuoroda į forumo vaizdo įrašą čia.
