Uždaryti
„Iš pradžių atrodė, kad gyvenimas pasikeis, kai galėsiu išeiti iš darbo banke ir dirbsiu sau. Tuomet – kai pajamos bus šešiaženklės. Galiausiai – kai aštuonženklės. Ar geras jausmas? Taip. Tačiau atsikeli kitą rytą ir vėl viskas prasideda iš naujo. Galimybės pačios atsiranda, kai stengiesi, daug dirbi, klysti, bet klaidas darai greitai ir ilgainiui imi jų daryti vis mažiau nei kiti“, – sako I. Žagrakalys, leisdamasis į pokalbį apie verslo kūrimo užkulisius: nuo idėjos iki įgyvendinimo ir svarbiausių pamokų, ką pats būtų norėjęs žinoti prieš pradėdamas verslą.
– Rezultatai, kurių, rodos, per gana trumpą laiką pasiekėte – įmonei tėra vos 5-eri metai – daugiau nei įspūdingi. Įdomu, ar tu pats visada matei save versle?
– Iki paauglystės neturėjau nieko bendro su verslu – nei šeimoje, nei kitoje artimoje aplinkoje verslininkų nebuvo. Mano mama – mokytoja, tėtis – inžinierius. Pamenu, vieną vasarą leidome laiką Palangoje, gulėti saulėje nemėgstame, tai skaitėme daug knygų – kone viską iš eilės, ką vietoje galėjome rasti. Viena knygų krūvoje buvo „Du tėčiai – turtingas ir vargšas“. Gal kiek naivu atrodo dabartinėmis akimis žiūrint, bet, iš tikro, ta knyga manyje kažką pakeitė. Artimos pasirodė mintys, kad viską gali susikurti pats, patiko įžvalgos apie verslumą.
Bebaigdamas mokyklą viename bankų atsiėmiau mokėjimo kortelę, kuri leido atsiskaityti ir „PayPal“ – turėjau galimybę pirkti prekes internetu visame pasaulyje, patogiai apmokėti ir siuntimo kaštus. Pradėjau siūlyti tai, kaip paslaugą draugams, tam tikrą antkainį taikydamas. Tai turbūt ir buvo pirmieji žingsniai verslumo link. Kita vertus, ši banga greitai praėjo.
Baigiau mokyklą, kai Lietuvoje buvo pats ekonominės krizės pikas. Nežinojau, ko noriu. Pasilikau Šiauliuose, kur pradėjau mokytis Menų fakultete audiovizualinius menus. Greitai supratau, kad vis dėlto ne tai yra mano ateitis – išvažiavau į Daniją mokytis verslo. Baigiau studijas, grįžau į Lietuvą ir gavau, atrodytų, svajonių darbą viename bankų. Tačiau mano duomenų analitiko karjera ten ilgai netruko – didelio biuro politika ne man, todėl pradėjau galvoti, kuo galiu užsiimti papildomai. Verslą pradėjome su vienu pažįstamu. Dieną buvau atsakingas už pardavimus, vakarais – už su technologijomis susijusius sprendimus. Sakiau sau, kad, kai ši veikla pradės nešti tiek pajamų, kiek darbas banke, išeisiu iš pastarojo. Tikslą pasiekiau, iš banko išėjau, bet verslas žlugo, palikdamas daug pamokų.
Kita vertus, per tuos metus užmezgiau gana stiprų įvairių pažinčių ratą ir aiškiai supratau, kad į samdomą darbą grįžti nebenoriu. Su vienu partneriu iš Danijos nusprendėme pradėti bendrą verslą Kopenhagoje – skaitmeninio marketingo agentūrą. Žaibo greičiu viskas įvyko, po poros mėnesių jau samdėme pirmuosius talentus – jie buvo mano pažįstami iš Šiaulių. Viskas sekėsi labai gerai, sparčiai augome, bet, išsiskyrus prioritetams, po kokių 5-erių metų darbo kartu su partneriu atsisveikinome. Grįžau į Šiaulius ir įdirbį perkėliau į „Sixteen.media“.
– Šiuo metu gyveni ir verslą kuri iš Šiaulių – kodėl Šiauliai?
– Kopenhaga – puikus miestas, tačiau aš pats asmeniškai labai ilgėjausi Lietuvos – grįždavau kas mėnesį ir dėl šeimos, ir dėl komandos darbe. Paskutiniu argumentu tapo Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Vakarietiškas požiūris man buvo svetimas, nebegalėjau savyje tvertis, labai asmeniškai į tai pažiūrėjau – mano šeima nukentėjusi nuo okupacijos. Supratau, kad turiu kažką daryti iš tikro, ne tiesiog deklaruotino. Prisipažinsiu, kad adaptacija dar vyksta, bet ji vyktų ir Vilniuje, tačiau sąlygos kurti pasaulinius produktus čia tikrai geros.
– Kaip „Sixteen.media“ sekasi šiandien – koks, tavo akimis, jūsų sėkmės receptas?
– „Sixteen.media“ šiandien – globali skaitmeninės reklamos agentūra. Buvo laikas, kai dirbome su verslais nuo Australijos, Vakarų Europos iki JAV – šiuo metu dirbame tik su JAV rinka. Kartelė į JAV rinką įeiti yra aukšta, tačiau, kai per ją peržengi, procesai tiesiog akceleruojasi, rezultatai irgi ima džiuginti. Mūsų klientai – vartotojų programinės įrangos kūrėjai, turime išskirtinai daug žinių, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo produktų srityje.
Maždaug pusė mūsų komandos šiandien dirba iš Šiaulių, kita pusė – nuotoliu, iš skirtingų šalių. Buvo minčių viską dar labiau plėsti, kalbėjau apie tai su daug skirtingų ekspertų, tačiau laikausi požiūrio, kad, kol sekasi dirbti su maža komanda, geriau lai ji lieka maža – visi talentai yra absoliutūs profesionalai, visi daug dirba ir turi plačias atsakomybių ribas. Procesus automatizavome iki smulkmenų ir, jei bus poreikis, augsim, bet kol kas tai veikia.
Jei kalbėsime iš esmės, šiandien aš turbūt esu už saugesnius sprendimus nei labai rizikingus. Mano tikslas buvo sukurti verslą, kuris generuoja pajamas – tada galima imtis eksperimentų. Šioje antroje pakopoje ir esame – testavome skirtingas idėjas turbūt pastaruosius trejus metus, kol apsistojome ties teisės ir technologijų sprendimais.
– Taip pradėjote kurti ir savo produktus, pavyzdžiui, „Consumer Shield“ – apie ką jis?
– Turbūt 50 proc. savo laiko šiandien skiriu „Sixteen.media“, kitą – „Consumer Shield“. „Consumer Shield“ padeda susivokti civilinių ieškinių pinklėse JAV – gauti informaciją bei pagalbą iš ekspertų, prisiteisiant sau priklausančias kompensacijas. Su sprendimu kuriama ir platforma, kurioje galima diegti technologinius sprendimus advokatams, teisinių ieškinių fondams ir pan. 2024 m. pradžioje pradėjome, šiuo metu turime per 100 asmenų, kuriems esame padėję teisiškai išspręsti reikalus. Tačiau kol kas dar daugiau į startuolį investuojame nei uždirbame. Sakyčiau, iki šių metų galo turėtume pasiekti proveržį, patobulinti produktą, augti greičiau ir tapti teisinių paslaugų prekyviete.
– Žiūrėdamas į savo patirtį, kokias pamokas, kuriant verslą, laikai svarbiausiomis?
– Patarti man sunku. Tiesą pasakius, nežinau, ar pats dar kartą viską taip pat daryčiau ir, galiausiai, padaryčiau. Būdamas vos kiek vyresnis nei 20-ies aš mažiau galvojau, kas gali būti blogai – ėjau kiaurai, ką reikėjo, tą dariau, ir dirbau nežmoniškai daug. Matau tendenciją, kad ir kitose šalyse populiarėja vadinamoji „996“ darbo kultūra, iš Kinijos perimta, kai dirbama nuo 9 ryto iki 21 val. vakaro 6 dienas per savaitę – tai, turbūt galima sakyti, buvo mano minimalus planas. Ką išmokau? Nebūtina visko deleguoti – iš pradžių tikrai galima viską padaryti pačiam. Nebijoti – net ir intravertai gali labai sėkmingai pardavimais užsiimti. Ir dar eiti ir pažindintis – žengti pirmąjį žingsnį, megzti ryšius, važiuoti į konferencijas ir pan.
– Kokiais principais šiandien vadovaujiesi versle? Kas tau padeda siekti tikslų?
– Neapkraunu savęs ar komandos paradigmomis ar teorijomis. Man gerai, kai aplink esantiems gerai. Komandai, pavyzdžiui. Beje, šiandien dirbame kartu su broliu. Pijus – 8-eriais metais už mane jaunesnis, projektas po projekto ir, iš tiesų, viskas puikiai sekasi. Dabar nė neįsivaizduoju, kaip kitaip. Tad turbūt svarbiausias principas – atsirinkti tinkamus žmones. Nekontroliuoti jų, o įkvėpti. Sudėlioti aiškius tikslus. Neužsiimti mikrovadyba, tačiau, kai reikia, turėti sunkius pokalbius ir padėti augti – ir jiems, ir komandai, ir produktui.
– Šiandien tu taip pat ir pats investuoji – nuo startuolių iki NT. Kaip manai, kas kuriant sėkmingą verslą yra svarbiausia? Į ką pats kreipi didžiausią dėmesį investuodamas?
– Šiandien aktuali yra ta idėja, kuri yra reikalinga rinkai, todėl pirmieji žingsniai turi būti: pasitikrinimas su rinka, ar tokio sprendimo reikia, grįžtamojo ryšio gavimas ir produkto patobulinimas, atsižvelgiant į jį. Aiškus tikslas, skaičiai ir nuoširdumas paperka. Tie, kurie bando pritraukti investiciją, realiai, atlieka pardavimus – išmokit parduoti, toks gali būti patarimas. Ar idėją investuotojui, ar produktą rinkai. Ir kurkite sprendimus, kurie kuria vertę. Kita vertus, aš pats iš pradžių labai romantiškai žiūrėjau į ankstyvosios stadijos startuolius, greitai ir daug investavau, kol supratau, kad geriausia mano investicija yra mano verslas.
– Jei dabar pradėtum naują verslą, kokioje srityje jis būtų? Kur galimybes matai?
– Nenoriu, kad skambėtų kaip klišė, tačiau dirbtinis intelektas – tvirtas raktažodis, čia dar daug atradimų turėsime. Mane labai žavi ir sprendimai gynybai. Tikrai pabandyčiau apjungti šias abi galimybes – technologiniai sprendimai gynybos sprendimams. Kita vertus, kad ir kaip patraukliai skamba darbas iš idėjos ar aistros, aš manau, kad šiandien turim visas technologines galimybes padaryti bet kokį produktą gana greitai ir gana gerai.
– Koks būtų tavo patarimas Lietuvai? Kaip manai, ko reikia, kad čia daugėtų startuolių ir vienaragių? Kad Lietuva taptų geriausia šalimi vienaragiams pasaulyje augti?
– Visų pirma, turbūt kiekvienam mūsų daugiau drąsos kuo anksčiau pradėti, nes ilgainiui tolerancija rizikai tik mažės, įsipareigojimų skaičius augs ir bus sunkiau. Nereiškia, kad neįmanoma, bet sunkiau. Pavyzdžiui, aš matau, kad Lietuvoje vidurinė klasė jau yra stipri. Ir tai lemia, kad atsiranda šiek tiek tingumo – tolerancija rizikai mažėja. Todėl akcentą mums kaip šaliai, pirma, siūlyčiau dėti verslumo kultūros skatinimui. Antra, mums reikia daugiau žmonių, galinčių kurti aukštą pridėtinę vertę. Tai reiškia, dirbti su švietimu, artinant žinias prie ateities tendencijų, ir gerokai aktyviau nei šiandien daroma bandyti atgal grąžinti diasporą.
Kalbant apie pokyčius trumpuoju laikotarpiu, jei norime, kad būtent iš technologijų sektoriaus ateitų didysis augimas ir per mokesčius į šalies biudžetą didėtų bendrasis vidaus produktas, labai svarbu pernelyg anksti neužkelti kartelių. Kuo mokestinis režimas yra mažiau palankus verslui kurtis ir augti, tuo didesnė dalis jo išsikelia į kitas šalis, ypač šiandien. Konkurencinė kova yra arši ir Europa to galbūt dar nesupranta – Lietuva turi galimybę ateičiai pradėti ruoštis anksčiau, svarbiausia tik, kad potencialui patys nepakištume kojos.
Igną Žagrakalį kalbino Rūta Pukenė, asociacijos „Unicorns Lithuania“ Ekosistemos plėtros ir bendruomenės ryšių vadovė.
