Uždaryti
„Unicorns Lithuania“ duomenimis, 700 aktyviai Lietuvoje veikiančių startuolių per trečiąjį metų ketvirtį šalies biudžetą papildė 74,4 mln. eurų – beveik 45 proc. daugiau nei prieš metus, daugiau ir nei ankstesniais šių metų ketvirčiais (2022 m. II ketv. – 73,8 mln. eurų, 2022 m. I ketv. – 57,4 mln. eurų). Iš tiesų, startuolių mokama mokesčių suma nuosekliai auga jau antrus metus iš eilės, tad nusprendėme panagrinėti, kas tai lemia.
Pelno mokesčio augimas didėja, o PVM – mažėja
Įdomu, kad būtent startuolių sumokamų pelno mokesčių augimas stipriai viršija kitų mokesčių dedamąsias ir tampa vis reikšmingesnis. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per tris šių metų ketvirčius aktyvūs Lietuvos startuoliai sumokėjo net 68 proc. daugiau pelno mokesčio, lyginant su situacija prieš metus.
Pastebimai auga ir startuolių mokamų gyventojų pajamų mokesčio dedamoji, apibrėžianti su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas – pokytis per metus siekia 38 proc., rodo turimi duomenys.
Tiesa, pavyzdžiui, startuolių sumokėtų PVM mokesčių dedamoji stabiliai mažėja ir per metus susitraukė 41 proc. Tai rodo, kad startuoliai savo paslaugas Lietuvoje parduoda rečiau. Jei anksčiau jie verslą pradėdavo savoje šalyje ir vyravo požiūris „Veiks Lietuvoje, pritaikysime ir užsienyje“, tai dabar jau pirminėse startuolio kūrimo stadijose žvelgiama globaliai. Mažiau produktų parduodama vidaus rinkoje, mažiau į biudžetą surenkama ir PVM.
Startuoliai pritraukia pinigus iš užsienio ir kuria darbo vietas bei susimoka mokesčius būtent Lietuvoje.
Kas toliau?
Žvelgiant į turimus duomenis akivaizdu, kad startuolių sektorius tikrai nebėra tas, kuris tik „degina investuotojų pinigus“ – panašių sunkiai pagrindžiamų stereotipų vis tekdavo išgirsti.
Iš tiesų, ekosistemai bręstant vis aiškiau matoma ir jos kryptis – startuoliai kuriasi Lietuvoje, auga ir stiprėja, padedami vietos bendruomenės ir verslo bei reguliacinės aplinkos, samdo ir apmoko tarptautiniu mastu konkurencingus talentus, tarp kurių – dauguma lietuvių, tampa pelningi ir grąžina reikšmingą dalį finansų atgal į Lietuvos biudžetą. Kitaip tariant, pritraukia pinigus iš užsienio ir kuria darbo vietas bei susimoka mokesčius būtent Lietuvoje.
Per tris pirmuosius metų ketvirčius Lietuvos startuoliai jau sumokėjo daugiau nei 205 mln. eurų mokesčių, kai per visus praėjusius metus – 200 mln. eurų. Vidutinis atlyginimas startuoliuose siekia 3,2 tūkst. eurų prieš mokesčius ir augo 14 proc. Šiuo metu startuoliuose dirba 16,4 tūkst. specialistų, fiksuojamas 18 proc. augimas per metus – didžiausi startuoliai toliau didina savo komandas.
Šis ekonominis ciklas, recesija ar krize jį pavadinsime, daugeliui yra ypač sunkus. Lietuvos startuoliai taip pat stebi ir labai atsargiai vertina rizikas, kad ilguoju laikotarpiu galėtų išsaugoti verslą, produktą ir darbuotojus. Trečiasis metų ketvirtis – būtent tas, kai nemaža dalis startuolių spustelėjo pauzės mygtuką ir peržiūri savo verslo vystymo bei kaštų valdymo procesus. Vis dėlto bendra situacija mūsų šalies sektoriuje išlieka stabili. Sektoriui bręstant, vis daugiau girdėsime sėkmės istorijų ne tik apie pritrauktas investicijas, bet ir apie įspūdingus įmonių pelno rodiklius bei automatiškai pilnesnį mūsų valstybės biudžetą.
