Uždaryti
Nors institucijose vyksta diskusijos – situaciją komentavo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, – sprendimų dėl tęstinumo kol kas nėra.
„Pačios institucijos pripažįsta, kad mokymai buvo naudingi. Akivaizdu, kad persikvalifikavimas ir šiuolaikinės darbo rinkos kompetencijos yra svarbios iš esmės visam Lietuvos verslui – aktualius įgūdžius turintys darbuotojai sukuria daugiau vertės bet kuriai šalies įmonei“, – sako Gintarė Verbickaitė, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė.
Ji priduria, kad investicijos į tobulėjimą labai greitai atsiperka ir pačiai valstybei: pati Užimtumo tarnyba dar kovą pristatė duomenis, rodančius, kad vienas į aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijų ir kompetencijų mokymus investuotas valstybės euras vos per pusę metų atnešė 1,79 Eur grąžą per didesnius sumokamus mokesčius.
„Subsidijos perkvalifikavimo ir kompetencijų ugdymo mokymams pačios valstybės yra laikomas efektyviausia politikos priemone su aiškia, greita, verslui ir patiems darbuotojams vertinga grąža. Net jei ir baigėsi ES pinigai, Lietuva negali sau leisti prabangos tokios priemonės netęsti, jei norime išlikti globaliai konkurencinga valstybe“, – teigia G. Verbickaitė.
Kol Lietuva stabdo paramą mokymuisi, kitos šalys imasi ryžtingų veiksmų:
Vokietija 2024 m. patvirtino 1 mlrd. eurų papildomą finansavimą darbuotojų skaitmeninių įgūdžių stiprinimui. Per programą „Qualifizierungsgeld“ dengiami net ir darbo metu vykstantys mokymai.
Jungtinėje Karalystėje veikia „Skills Bootcamps“ – iki 16 savaičių trukmės intensyvūs kursai, 100% finansuojami valstybės. Jie skirti tiek dirbantiems, tiek darbo neturintiems.
Airijoje per „Springboard+“ programą dengiama iki 100 % kursų kainos, jei mokymai susiję su rinkos poreikiais (pvz., dirbtinio intelekto ar duomenų analizės įgūdžiais).
Danijoje ir Švedijoje ilgalaikės mokymų schemos yra neatsiejama švietimo sistemos dalis – jos finansuojamos valstybės, įtraukiami ir darbdaviai.
Dirbtinis intelektas, duomenų analizė ar automatizacija jau nebėra ateitis – šie gebėjimai reikalingi šiandien. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, net 44% darbuotojų įgūdžių pasens per artimiausius 5 metus. Tad kiekvienas delsimo mėnuo reiškia praleistas galimybes: darbuotojai neįgyja reikalingų kompetencijų, o verslai negali diegti inovacijų.
Verslai signalizuoja: darbuotojai pasirengę mokytis, tačiau be valstybės paramos tai dažnai tampa finansiškai neįmanoma. Mokymų planai stringa dėl nežinomybės, o dialogo su valdžios institucijomis trūksta.
„Nuoširdžiai tikime, kad šios mokymų programos nėra vienkartinė priemonė – jos keičia žmonių gyvenimus ir visos šalies konkurencingumą. Kasdien kalbame su motyvuotais žmonėmis, kurie nori mokytis, keisti karjerą, bet negali to padaryti be aiškaus kelio ir finansavimo. Kol laukiame vertinimų, jų galimybės išgaruoja“, – teigia Lukas Kaminskis, internetinės mokyklos „Turing College“ bendraįkūrėjas.
„Mūsų patirtis rodo – žmonės ne tik nori mokytis bei tobulėti, bet ir geba greitai įgyti kintančiai darbo rinkai aktualių įgūdžių. Nuolat gauname užklausų: kada vėl bus prieinamas finansavimas? Daugelis norinčiųjų mokytis yra pasirengę keisti karjerą, grįžti į darbo rinką ar tobulintis technologijų srityje. Tačiau kalbant apie persikvalifikavimą, be finansinio palaikymo, tokie sprendimai dažnai ir lieka tik norais. Finansavimo sustabdymas stipriai stabdo galimybes tobulinti įgūdžius ir greitai prisitaikyti prie sparčiai kintančių – ypač dėl technologijų pažangos – darbo rinkos poreikių. Tai silpnina mūsų šalies konkurencinį pranašumą ir mažina potencialą išlaikyti technologijų lyderystės pozicijas“, – teigia edON edukacijos vadovė Viktorija Radžienė.
Verslo ir švietimo bendruomenės siūlymai:
Įvesti laikiną pereinamąjį mechanizmą, kol vertinimai bus baigti.
Užtikrinti aktyvų dialogą tarp Vyriausybės, švietimo paslaugų teikėjų ir verslo atstovų.
Įgyvendinti pilotines programas, kurios būtų nedidelės apimties, bet orientuotos į aiškią grąžą darbo rinkai.
Lietuva negali sau leisti prabangos laukti. Jeigu nesirūpinsime žmonių įgūdžiais šiandien, rytoj būsime šalis, kuri nebesugeba prisitaikyti. Sprendimų reikia dabar – ne po metų ir ne po „vertinimo“.
