Uždaryti
Apklaustieji galėjo rinktis kelis variantus, tačiau, palyginus su situacija prieš metus, IT studijų patrauklumas išaugo 2 proc., o medicinos – 4 proc. Nors inžinerijos, teisės ir ekonomikos studijų pasirinkimas nežymiai sumenko, jos ir toliau išliko labiausiai rekomenduojamų penketuke.
„Tyrimo rezultatai akivaizdžiai rodo, kad visuomenė perspektyviausiomis studijomis laiko ir su materialine gerove ateityje sieja tokias, kurioms tiesiog būtini geri matematikos įgūdžiai. Todėl šiomis dienomis dėl prastų egzamino rezultatų pasigirdę siūlymai visai atsisakyti privalomo matematikos egzamino – išties neramina. Jau ir dabar šalies švietimo sistema nėra pakankamai orientuota į ateities darbo rinkos poreikius, esame vidutiniokai tarptautiniuose reitinguose. Tiek pastarųjų rekomendacijos, tiek šalies verslas pabrėžia – ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikų STEM, IT, finansinio raštingumo ir antreprenerystės įgūdžiams“, – teigia Gintarė Verbickaitė, „Unicorns Lithuania“ vadovė.
Ji priduria, kad JAV „Urban Institute“ duomenimis, matematikos žinios stipriau lemia vaikų pajamas ateityje nei skaitymo gebėjimai ar net sveikata, o tarptautiniai PISA rezultatai rodo, kad matematikos įgūdžiai labiausiai koreliuoja su šalies inovatyvumu ir BVP vienam gyventojui augimu.
Kas aštuntas – rekomenduotų dirbti startuolyje
Tyrimo metu respondentų buvo klausiama ne tik apie perspektyviausias studijas, bet ir karjerą. 77 proc. apklaustųjų studijas baigiančiam savo vaikui ar kitam giminaičiui rekomenduotų arba greičiau rekomenduotų dirbti startuolyje. Dirbti juose labiausiai skatintų dėl didelių galimybių ir perspektyvų (28 proc.), o stabdytų dėl rizikos (12 proc.).
Maždaug kas penktas respondentas karjerą startuoliuse vertina ir kaip galimybę įgyti unikalios patirties bei tobulėti. Taip pat daugėja darbą startuoliuose siejančių su didelėmis algomis – tai, jog juose dirbti pelninga, nurodė 12 proc. apklaustųjų, kai pernai taip manančių buvo 9 proc.
„Tokia nuomonė apie startuolius yra teisinga – sektoriuje dirbančių specialistų vidutinis darbo užmokestis yra dvigubai didesnis už vidutinį atlyginimą Lietuvoje. Šiuo metu jis siekia 4,5 tūkst. eurų, kai šalies vidurkis yra 2,2 tūkst. eurų. Šiandien Lietuvoje turime per 1 tūkst. aktyviai veikiančių startuolių, kurie šalyje yra sukūrę 19,4 tūkst. darbo vietų, pernai sumokėjo 447 mln. eurų mokesčių“, – sako G. Verbickaitė.
Startuoliai siejami su originaliomis idėjomis ir sparčiu augimu
7 iš 10 apklaustų Lietuvos gyventojų startuolį apibūdina kaip įmonę, turinčią originalią ar drąsią verslo idėją ir potencialą greitai augti užsienio rinkose. Originalią verslo idėją ir greito augimo galimybę dažniau įvardijo 18–35 m. tyrimo dalyviai. Tik nestandartines ar drąsias idėjas – vyresni nei 35 m. apklaustieji.
Anot G. Verbickaitės, Lietuvos startuoliai išties pasižymi orientacija į veikimą globaliai – dėl mažos vidinės rinkos, jie iškart kuria paslaugas ar produktus, kurie būtų aktualūs tarptautiniu mastu.
„Lietuvos startuoliai auga ir garsina Lietuvą pasaulyje – apie juos rašo „Fortune“, „BBC news“, „Forbes“, „The Times“ ir kiti. Esame taške, kai dar šį dešimtmetį galime tapti lyderiaujančia technologijų šalimi Europoje. Tačiau analizuojame šalies startuolių ekosistemą ir matome, kad tolesnė jos plėtra neįmanoma be kompleksinių pokyčių ir paskatų iš išorės. Jai kritiškai trūksta aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų, tačiau net ir efektyviai pagerinta švietimo sistema šią problemą spręstų tik ateityje. Tad šiandien būtina koncentruotis ir į užsienio talentų pritraukimą, ne mažiau svarbu skatinti naujų startuolių įkūrėjų bei komandų formavimąsi, taip pat jų finansavimą ankstyvuose etapuose“, – teigia G. Verbickaitė.
Pasak G. Verbickaitės, šiems pokyčiams būtina startuolių bendruomenės ir institucijų partnerystė. Asociacija prognozuoja, kad juos įgyvendinus iki 2030 m. Lietuvoje galėtų veikti triskart daugiau startuolių, kurie įdarbintų 40 tūkst. specialistų, o valstybės biudžetą per mokesčius papildytų 5 mlrd. eurų.
Lietuvos gyventojų apklausą birželio 19–29 dienomis „Unicorns Lithuania“ užsakymu atliko „Spinter“ rinkos tyrimai. Iš viso apklausta 1019 gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.
